Kaip feisbuke skelbė Ž. Pavilionis, kartu su URK pavaduotoju, valstiečių atstovu Giedriumi Surpliu jie susitiko su Bundestago Užsienio reikalų komiteto vadovu socialdemokratu Michael Roth, pagrindiniais Vokietijos krikščionių demokratų (CDU) užsienio politikos architektais, partijos tarptautiniu sekretoriumi Ruben Schuster, Miuncheno konferencijos vadovu Amb. Christoph Heusgen bei pagrindinio federalinės Vyriausybės strateginių tyrimų centro SWP analitikais.
Vizito tikslas, kaip paaiškino parlamentaras, – su viena pagrindiniu NATO sostinių aptarti Vilniaus NATO viršūnių susitikimą (Seimo rezoliucijoje vienbalsiai įtvirtintus Lietuvos tikslus) bei kitus svarbiausius bendrus strateginius iššūkius.
„Trumpai apibendrinsiu: vienybė dėl Vokietijos brigados LIETUVOJE, suprantant, kad abiems pusėms prireiks laiko įgyvendinant abipusius įsipareigojimus; supratimas, kad atėjo laikas įgyvendinti Bukarešte prisiimtus NATO įsipareigojimus dėl Ukrainos narystės NATO, tik reikia surasti tinkamą būdą priimti sprendimą Vilniuje (pažymėtina atvira URK pirmininko socialdemokrato Roth, pakeitusio poziciją krikdemo Heusgen parama Ukrainos narystei NATO – sutarėme su SWP, kad sugrįšime į Berlyną gegužės mėn. aptarti konkrečių formuluočių, o Bundestago speakerė atvyks į Vilnių mūsų Seimo Pirmininkės kvietimu birželio mėn. aptarti pasirengimo Vilniaus samitui; į Lietuvą dvišališkai iki Vilniaus viršūnių susitikimo atvyks ir mūsų pozicijai atvirai pritariantis URK pirmininkas Roth bei, tikėtina, aukščiausia CDU vadovybė)“, – rašė Ž. Pavilionis.
URK pirmininkas patikino, kad toliau bus daroma viskas, jog iki aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje liepą būtų ratifikuoti Švedijos narystės NATO protokolai.
„Vilniaus viršūnių susitikime vienas iš sunkesnių svarbiausių klausimų bus ir gynybos finansavimas bei ilgalaikės investicijos į gynybos pajėgumus – Vokietijos pramonė pasiruošusi, tačiau dabartinis 1,5 proc. gynybos finansavimo lygis bei dinamika, deja, nėra pakankama“, – konstatavo politikas.
Jo teigimu, vokiečiai, kaip ir lietuviai, nepritaria Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimams dėl strateginės Europos autonomijos.
“(Yra) pilna parama transatlantiniams santykiams (bei entuziazmas juos gilinti iki „mažosios pagilintos laisvos prekybos sutarties“), nuosekliai didėjantis atsargumas Kinijos atžvilgiu (krypstantis nuo „partnerio“ link „konkurento“ bei „varžovo“)“, – paaiškino Ž. Pavilionis.
Seimo narys taip pat atkreipė dėmesį, kad vokiečiai pritaria, jog reikia pradėti derybas dėl Ukrainos narystės ES, „puikiai suprantant, kad nebus „politinės narystės“ ir Ukraina turės nuveikti labai daug.“
„O mes turėsime instituciškai paruošti ES tolesnei plėtrai, neužmirštant ir Balkanų krypties. Vienu sakiniu – Berlynas su mumis, Berlynas su Vašingtonu, Berlynas vis labiau įsisąmonina, kad tampa svarbiausias įvairių interesų Europoje moderatorius, kartu pripažįstant, kad Europoje vis labiau auga Baltijos šalių ir Lenkijos vaidmuo“, – pridūrė Ž. Pavilionis, padėkojęs Lietuvos ambasadoriui Vokietijoje Ramūnui Misiuliui.
Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Michael Roth po susitikimo tviteryje rašė, kad Lietuva yra „pavyzdys kovoje už laisvą ir demokratišką Ukrainą.“
Trumpais įspūdžiais viešai pasidalino ir G. Surplys.
„Kaupiame paramą Ukrainai ir Vokietijos brigadai Lietuvoje su Žygimantu Pavilioniu. Susitinkame su Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininku, politikais ir politikos analitikais. Temperatūra šyla, kai kalbiesi kantriai ir draugiškai“, – konstatavo LVŽS atstovas.