Nors vokiečiams, pasak jo, ši žinia buvo netikėta, apžvalgininkas tvirtina, kad vargu, ar pats Berlyno sprendimas buvo spontaniškas ar net netikėtas Lietuvos valdžiai.
„Visuomenei tai buvo tam tikras siurprizas, nes prieš tai nesimatė ženklų, kad būtų brendęs Vokietijos pozicijos pasikeitimas. Bet vakar tai tikrai buvo siurprizas“, – nuo praėjusių metų diskusijas kėlusį klausimą komentavo R. Veseris.
„Rezonansas Vokietijoje dabar yra nemažas“, – tęsė jis.
„Vokietijoje brigados dislokavimo klausimas iki tol buvo aptarinėjamas daugiausiai specialistų ratuose, o plačioji visuomenė šiuo klausimu nelabai rūpinosi. Tačiau dabar šis klausimas atsidūrė pirmuosiuose puslapiuose, šiuo metu tai viena pagrindinių naujienų“ – sakė apžvalgininkas.
Jo teigimu, Vokietijos žiniasklaidoje gynybos ministro Boriso Pistoriuso praneštas sprendimas sutiktas palankiai. Pasak jo, tai traktuojama kaip Vokietijos įsipareigojimas ginti Aljanso partnerius.
„Dominuoja teigiamas naratyvas, kad Vokietija prisideda prie to, kad būtų stiprinamas NATO rytinis flangas“, – sakė jis.
Savaitgalį samdinių grupuotės „Wagner“ Rusijoje sukelta bei Vokietijos žiniasklaidos dėmesį prikausčiusi suirutė šį naratyvą, pažymėjo R. Veseris, tik dar labiau aktualizavo.
„Žiūrint į tai, kas vyksta Rusijoje, manoma, kad tai yra teisingas sprendimas“, – teigė jis.
Visgi, Vokietijos apžvalgininko nuomone, vargu ar B. Pistoriuso praneštai žiniai dėl brigados dislokavimo turėjo įtakos Rusiją sudrebinęs Jevgenijaus Prigožino žygis į Maskvą. Pasak jo, sprendimai, veikiausia, buvo priimti jau anksčiau.
„Aš atskirčiau politinį sprendimą nuo reakcijos. Man atrodo, kad tokio pobūdžio sprendimai nėra daromi greitai. Turbūt šiam sprendimui jau buvo pasiruošta. Neįsivaizduoju, kad dėl Rusijoje kilusių neramumų savaitgalį buvo padaryti tokie pareiškimai. Garantuoju, kad sprendimas buvo paruoštas dar prieš tai. Manau, kad ir Lietuvos Vyriausybei tai nebuvo siurprizas“, – svarstė R. Veseris.
Berlyno sprendimui įtakos galėjo turėti G. Nausėdos ir G. Landsbergio veiksmų kombinacija
„Frankfurt Allgemeine Zeitung“ apžvalgininkas pakomentavo Lietuvoje iki šiol tebesitęsiančias diskusijas, ar teisinga bei racionalu buvo spausti Berlyną dėl brigados dislokavimo. R. Veseris teigė susipažinęs su argumentais, kuriuos išsakė tiek nuosakesnę poziciją brigados klausimu užėmęs prezidentas Gitanas Nausėda, tiek Berlyno spausti nevengęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Apžvalgininko teigimu, dabar sunku pasakyti, kuris kelias lėmė, kad ilgą laiką abstrakčiai dėl brigados nuolatinio dislokavimo kalbėjęs Berlynas pakeitė savo poziciją. Tikėtina, svarstė R. Veseris, pasiteisino tarpusavyje konfrontavusių pozicijų kombinacija.
„Vokietijos plačioje viešumoje nebuvo labai pastebėtas viešas spaudimas, kurį atliko dažniausiai Gabrielius Landsbergis. Kita vertus, aš žinau, kad kai kurie diplomatai buvo ganėtinai dėl to susierzinę. Iš kitos pusės, dalis politikų Bundestage šį spaudimą iš Lietuvos naudojo tam, kad pabadytų pirštais į Vyriausybę“, – komentavo apžvalgininkas.
„Visgi, manau, kad šioje istorijoje suveikė kombinacija: iš vienos pusės prezidentas Nausėda ramiai ir nuosekliai kalbėjo, o iš kitos pusės Landsbergis – jis erzino bei spaudė. Taigi, gali būti, kad suveikė dviejų veiksmų kombinacija“, – apibendrino R. Veseris.
ELTA primena, kad Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį, viešėdamas Lietuvoje, pripažino, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą.
Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras B. Pistoriusas nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.