Jis svarsto, kad galbūt, kalbant apie Rytų flango apsaugą, reikėtų „lankstesnių struktūrų“. Vokietijos gynybos ministras viliasi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime.
„Tai ne tiek klausimas, ką Vokietija planuoja, o veikiau, ką NATO laiko reikalinga. Mes turime Lietuvai priskirtą brigadą ir Lietuva dabar jau pradėjo infrastruktūros įrengimo procesus, kurie yra reikalingi. Ir kalbant apie brigadą reikėtų priimti 5 tūkst. karių. Mes kalbame taip pat apie keletą batalionų, šarvuotų transporto priemonių, taigi reikalinga infrastruktūra priimti tą brigadą“, – Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) vykusioje spaudos konferencijoje teigė B. Pistoriusas.
Vokietijos gynybos ministras kėlė klausimą, ar apskritai reikėtų Baltijos šalyse turėti dislokuotą brigadą.
„Galiausiai keliame kitą klausimą: ką sako NATO apie tai, kas iš karinės pusės yra būtina, kas yra reikalinga, ar mes turime Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą. Galbūt, kalbant apie viso Rytų flango apsaugą reikia lankstesnių struktūrų. NATO dar nepriėmė sprendimo dėl to“, – sakė Vokietijos gynybos ministras.
„Aš darau prielaidą, kad Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime priimsime sprendimus ir nutarimus, mes turime labai gerai apsvarstyti, ar būtina nuolat dislokuota brigada. Bet viena yra aišku – kad Lietuvoje yra dislokuotos Vokietijos pajėgos“, – taip pat pažymėjo jis.
A. Anušauskas: mes turėtume įgyvendinti prezidento ir kanclerio susitarimą
Klausiamas, ar pritaria B. Pistoriuso pamąstymams apie tai, jog NATO turėtų apsispręsti, ar Lietuvoje reikia dislokuoti brigadą nuolatos, ministras Arvydas Anušauskas akcentavo, kad Vilnius ir Berlynas turėtų laikytis prezidento Gitano Nausėdos ir kanclerio Olafo Scholzo susitarimo.
„Mes turėtume įgyvendinti mūsų prezidento ir Vokietijos federalinio kanclerio pasirašytą susitarimą. Žinoma, NATO regioniniai planai dabar yra daromi, jie bus tvirtinami po kelių mėnesių Vilniaus summit‘e. Šalys į tuos planus turės įdėti labai konkrečius pajėgumus – ne popierinius, o labai konkrečius pajėgumus. Kiekviena valstybė. Ir Vokietija, ir Lietuva, ir visi kiti sąjungininkai“, – spaudos konferencijos metu teigė jis.
„Gynybos planai, kaip rodo ir Ukrainos pavyzdys, negali būti vien tik atitrūkę nuo realybės. Jie turi atspindėti realias grėsmes. Mes konstatuojame, kad tos realios grėsmės yra – net jei dalis Rusijos pajėgumų yra sudaužyti Ukrainoje“, – aiškino ministras.
Vertinant Rusijos ketinimus reformuoti savo karines pajėgas, A. Anušauskas pabrėžė, kad Aljansas negali būti abejingas – „stebėti, kaip Rusija įgyvendina planus, o mes darome per mažai“.
„Dėl to mes ir norėtume, kad ir Lietuva, ir mūsų sąjungininkai, ir Vokietija matytų mūsų regioną – kad, vis dėl to, tai vieta, kur eina NATO rytinis gynybos flangas. Čia turi būti dislokuotos stiprios, pakankamos pajėgos, siekiant įgyvendinti regioninius gynybos planus“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad Lietuvoje kilo politinės diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Politikai nesutarė kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą dėl Vokietijos karių dislokavimo Lietuvoje. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti visos brigados karių Lietuvoje. Į diskusijas įsitraukė ir Vokietija. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Šiuo metu šimtai Vokietijos kariuomenės 41-osios mechanizuotos pėstininkų brigados karių kartu su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis dalyvauja pratybose „Grifono žaibas“ („Griffin Lightning“).
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 450 Vokietijos kareivių. Šalis siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.