„Su žmogumi išgyvenau beveik 50 metų“, – apie amžinojo poilsio atgulusį savo vyrą kalbėjo 71-erių pensininkė.
Ji skaičiuoja, kad kol gyveno kartu su vyru, jų pajamos viršijo tūkstantį eurų. Vyras gaudavo 750 eurų, ji – 320. „Sudėjus dvi pensijas gyvenome neblogai“, – tvirtino moteris.
Tačiau našle likusios moters pajamos gerokai sumenko. „Nuėjau į „Sodrą“ tvarkytis dokumentų ir paaiškėjo, kad našlės pensija – 23 euriukai. Pasirodo, Lietuvoje egzistuoja komunizmas, – kalbėjo moteris. – Visiems pensijos vienodos.“ Moteris piktinosi, kad našlių pensijos mokamos neatsižvelgiant į sutuoktinio gautos pensijos dydį.
„Kiek prisimenu, senais laikais, kai mama tapo našle, buvo procentai (našlių pensijas išmokėdavo skaičiuodami procentą nuo sutuoktinio pensijos – DELFI). Pažiūrėjau, kaip yra Europoje. Vokietijoje – 40 procentų, Anglijoje taip pat procentai. Jei Lietuva yra Europos Sąjungos narė, tai kodėl pas mus komunizmas padarytas?“ – pyko pensininkė.
Šiuo metu moters pensija – 340, dar 23 eurus ji teigė gaunanti kaip našlės pensiją.
„Mokesčiai pasiliko tie patys už butą, vaistų reikia nusipirkti, dantys iškrito. Paklausiau, kiek implantai kainuoja. Kosmosas. Arba be dantų reikia likti ir nebekramtyti, arba susitaupyti“, – tvirtino moteris.
Kalbėdama ji prisiminė ir Baltijos kelią, į kurį pasididžiuodama važiavo prieš trisdešimt metų. „Suspėjome, viršininkas autobusą skyrė. Grįžau visa laiminga, su vėliavėle, su žvakute jau sudegusia. O tėvukas sėdėjo kieme ir pasakė: „Kodėl tu tokia linksma?“ Sakau: „Tėvuk, aš suspėjau į Baltijos kelią.“ O jis žiūri ir sako: „Vaikeli, nesidžiauk, aš gyvenau prie tos valdžios. Tada gerai gyveno tik valdininkai, o visa Lietuva skurdo.“ Kaip dabar atsimenu tėvuko žodžius. Taip ir vyksta pas mus Lietuvoje“, – teigė moteris.
Pensininkė pyko, kad niekas nepaaiškina, kodėl pensininkai taip skursta ir tvirtino tikinti prezidento Gitano Nausėdos pažadu, kad atkreips dėmesį į mažas pensijas. „Jei du pensininkai gyvena, kad ir po tris šimtus gauna, bet tai – jau šeši šimtai. Už butą susimoka, vaistų nusiperka, dar lieka. O kai vienas žmogus – viskas. Tikras skurdas“, – teigė moteris ir skaičiavo, kad yra sukaupusi 44 metus darbo stažo.
Menkos pajamos privertė moterį išmokti taupyti – maisto produktus perka tik tuomet, kai jiems taikomos nuolaidos, o drabužius – tik dėvėtų drabužių parduotuvėse.
„Nueinu į parduotuvę vakarais, kai būna produktų su 70 procentų nuolaida. Nusiperku vištienos, sūrelį, jogurto. Taupau. Nelieka pinigų tam, kad eičiau į prekybos centrą ir viską pirkčiau, – teigė moteris. – O jei reikia kokį nors drabužį nusipirkti ar avalynės, einu į dėvėtų drabužių parduotuves. Ten galima ir už keturis euriukus nusipirkti.“
Į klausimą, kada paskutinį kartą pirko naują drabužį, moteris atsakė juokdamasi: „Jau nebežinau. Gal tada, kai dar dirbau.“
Kai dar abu su vyru dirbdavo, susitaupydavo ir kelionėms į užsienį. Dabar ir jas tenka pamiršti. „Jei atvažiuoja koks nors koncertas, o bilietai po 12–15 eurų, man per daug. Tai kokios kelionės? Kokios sanatorijos? Tik prisiminimai teliko“, – tvirtino moteris.
Kaip ji teigia, lėšų dar reiks ir vyro kapui sutvarkyti – reikės statyti paminklą.
O ar moteris gauna kokių nors lengvatų? Sako, jos gaunama pensija yra didesnė nei minimumas, todėl esą jokios lengvatos nepriklauso. „Kiti gauna žymiai mažesnes pensijas, po 240 eurų, bet jie turi vaikų. Vaikai padeda. O aš neturiu“, – tvirtino moteris.
Pensininkė skaičiavo, kad jei našlės pensijos būtų skaičiuojamos procentais nuo buvusios vyro pensijos, piniginė būtų kur kas pilnesnė. Jei būtų 20 procentų, gaučiau 140 eurų. „Šitais pinigais susimokėčiau už butą, internetą, nes jau metus neturiu interneto, vaistų nusipirkčiau kraujospūdžiui mažinti ir man dar liktų 340 eurų. Tada galėčiau ir maisto kokybiškesnio nusipirkti, ir į koncertą kokį nueiti, o jei pasitaupyčiau, gal ir į sanatoriją nuvažiuočiau, sveikatą pasistiprinčiau“, – svarstė pašnekovė.
„Labai skaudu, kad valstybė taip elgiasi. Laukėme vienos valdžios, vėliau rinkome kitą, o niekas nesikeičia, – su grauduliu balse kalbėjo pensininkė. – Girdėjau, kad premjeras jau turi tik mamą, o prezidentas – tik tėtį. Juk ir jie tiek pinigų gauna.“
Pensininkė vardijo, kad žurnaluose vis randa faktų, koks gimstamumas Europoje, kokia gyvenimo trukmė. „Galėtų atspausdinti visų šalių pensijas, – siūlė moteris. – Būtų įdomu sužinoti, kurioje vietoje atsidurtų Lietuva, o kurioje – latviai, estai, lenkai.“
Ministerija teigia, kad našlių pensijas suvienodino dėl vyravusio nepasitenkinimo
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja viešiesiems ryšiams Eglė Samoškaitė paaiškino, kodėl našlių pensijos – visiems vienodos. Jos teigimu, tuomet, kai našlių pensijos buvo skirtingo dydžio, mažesnes išmokas gavę našliai liejo nepasitenkinimą.
„Tokia praktika taikoma nuo 2007 m. sausio 1 d. Sprendimas pereiti prie vienodo našlių pensijų dydžio buvo priimtas atsižvelgus į pačių našlių pensijų gavėjų nepasitenkinimą iki tol egzistavusiais skirtingais dydžiais“, – tvirtino E. Samoškaitė.
Beje, ji pridūrė, kad suvienodinus našlių pensijas buvo palengvintos ir sąlygos jas gauti. „Jei iki tol galiojo reikalavimas, kad našlio pensija mokama, jei našlys ar našlė senatvės pensijos amžiaus sulaukia per 5 metus nuo sutuoktinės ar sutuoktinio mirties, tai nuo 2007 m. metų našlių pensija skiriama visiems senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems našliams ar našlėms. Tai reiškia, kad našlių pensija gali būti paskirta ir praėjus 10 ar 15 metų po sutuoktinio mirties, žinoma, jei našlys ar našlė nesudarė kitos santuokos“, – teigė ministro patarėja.
Jos tvirtinimu, sprendžiant, koks turėtų būti našlių pensijų bazinis dydis, buvo paimtas to meto vidutinis našlių pensijos dydis – 70 litų.
Našlių pensijas gaunantys pensininkai skundžiasi jos dydžiu, o ministerija teigia, kad tam yra kuriamas priemonių planas, kurio vienas iš tikslų – mažiausias pensijas gaunančių pensininkų finansinės būsenos gerinimas.
Ministerijos atstovės teigimu, visi pensinio amžiaus nepasiturintys asmenys turi teisę kreiptis dėl socialinės pašalpos ar kompensacijų už šilumą ir vandenį.
Seimo narys Kasčiūnas: būtina siekti lygiateisiškumo ir geresnio vienišų senyvo amžiaus asmenų finansinio aprūpinimo
Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas dar balandį kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį – prašė įvertinti, ar šiuo metu galiojanti našlių pensijos skyrimo tvarka yra socialiai teisinga.
L. Kasčiūnas taip pat pabrėžė ir dabartinę našlių pensijų skyrimo tvarką. „Pagal dabartinį įstatymą, jeigu mirusysis praeityje su sutuoktiniu turėjo vaikų, tačiau vėliau išsiskyrė ir sudarė kitą santuoką, našlio pensiją gautų pastaroji mirusiojo našlė. Tų vaikų motina, net jeigu dar kartą nesusituokia, našlio pensijos negauna, nors savo gyvenimą paskyrė mūsų valstybės piliečiams auginti ir auklėti, todėl negalėjo derinti šeimos ir karjeros ir šiandien yra socialiai pažeidžiama. Atsižvelgiant į tai būtų tikslinga, kad tokiais atvejais našlio pensija būtų mokama ir tai našlei arba našliui, kuris po išsiskyrimo santuokos su kitu asmeniu nesudarė ir su kuriuo mirusysis arba mirusioji buvo sudaręs santuoką, iš kurios turėjo vaikų, – tvirtino Seimo narys. – Dėl vienodos pensinio amžiaus vienišų žmonių paramos sistemos sukūrimo kreipiausi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį.“
Konservatorius taip pat pabrėžė, kad jau yra parengęs ir netrukus registruos Šalpos pensijų įstatymo pataisas, kuriomis sieks aprėpti šias problemas.
„Šiandieninė sistema neužtikrina reikiamos paramos vienišiems senyvo amžiaus žmonėms, kurie neturi sutuoktinio ar vaikų, galinčių jais pasirūpinti. Todėl siekiant užtikrinti didesnes pajamas tokiems asmenims ir mažinti jų socialinę atskirtį, siūlysiu įvesti vienišo pensinio amžiaus asmens koeficientą, dėl kurio tokiems asmenims būtų apskaičiuojamos didesnės pensijos priemokos“, – teigė L. Kasčiūnas.