Šių metų sausį moters buvo pareikalauta grąžinti pernai gautą bedarbio pašalpą – apie pusantro tūkstančio eurų.
Istorija prasidėjo praėjusių metų kovo mėnesį, kai alytiškė, ieškodama darbo, kreipėsi į Darbo biržą. Tuo metu nedirbusi alytiškė mokėsi Alytaus dailiųjų amatų mokykloje. Ji tikino apie tai iš karto informavusi jos dokumentus priėmusią Darbo biržos darbuotoją, kuriai pasiūlė pasidaryti visų pateiktų dokumentų kopijas.
Tačiau konsultantė to nedarė, paaiškinusi, kad visa informacija yra matoma duomenų bazėje, o jeigu eigoje kokio dokumento prireiks, paprašys.
Alytaus teritorinėje darbo biržoje užsiregistravusiai I. Beleckienei buvo suteiktas bedarbio statusas, paskaičiuota ir pradėta mokėti nedarbo išmoka.
Po devynių mėnesių, šių metų sausį, I. Beleckienė įsidarbino Kauno įmonėje. Darbo biržą informavusi moteris sulaukė žinios, kuri trenkė lyg perkūnas iš giedro dangaus: Darbo birža panešė, kad moteris turi grąžinti visas per devynis mėnesius išmokėtas pašalpas, nes esą jos alytiškei nepriklausė.
„Man paaiškino, kad bedarbio pašalpa man nepriklausė, nes aš tuo metu mokiausi. Bet kai aš atvykau į susitikimą su paskirta konsultante, su savimi turėjau visus dokumentus ir prašiau, kad būtų padarytos kopijos. To padaryta nebuvo, o kaip vėliau paaiškėjo, dėl neatšviestų dokumentų kilo problemų. Kodėl dabar dėl darbo biržos darbuotojos kaltės turiu grąžinti man išmokėtus pinigus – apie 1500 eurų?“, - piktinosi moteris.
Alytaus teritorinės darbo biržos vadovas Regimantas Mačiulis, paprašytas pakomentuoti situaciją teigė, kad kiekvienas žmogus, atvykdamas registruotis į darbo biržą, privalo pateikti asmens dokumentą ir kitus teisingus duomenimis apie save.
„Pateikęs duomenis jis pasirašo, patvirtindamas, kad informacija yra teisinga. Be to, kiekvienam klientui yra duodama atmintinė, kurioje pateikta visa reikalinga informacija“, - kalbėjo R. Mačiulis.
Taip buvo iki praėjusių metų pabaigos – Darbo birža turėjo vadovautis paties žmogaus pateikta ir jo parašu patvirtinta informacija. „Kitaip tariant, tai buvo žmogaus sąžinės reikalas“, - pripažino R. Mačiulis.
Anot jo, kartais pasitaikydavo atvejų, kai žmonės piktavališkai nuslėpdavo informaciją, kad galėtų pretenduoti į pašalpą. Bedarbio pašalpa mokama tik tuo atveju, jeigu žmogus niekur nedirba ir nesimoko.
Bet nuo praėjusių metų pabaigos situacija pasikeitė - Alytaus teritorinė darbo birža gavo prieigą prie naujo registro, kuriame yra matoma daugiau informacijos apie žmogų, tai pat matoma ir tai, ar jis mokosi, ar ne.
„Atsiradus naujam duomenų registrui, pradėjo aiškėti, kad kai kurie žmonės buvo pateikę neteisingą informaciją. Kiekvienu atveju situaciją analizuojame individualiai, tačiau visos šalies mastu sutarta sprendimus priimti žmonių naudai, nereikalaujant iš jų grąžinti gautas bedarbio pašalpas, kadangi nebuvo galima operatyviai patikrinti, ar žmogus nieko neslepia“, - pokyčius vardijo Alytaus teritorinės darbo biržos vadovas.
Tad ir alytiškei I. Beleckienei gautos pašalpos grąžinti nereikės, o nemaloni situacija su klausimu, ar viskas įvyko dėl elementarios žmogiškos klaidos, ar kitų priežasčių – liks istorijai.