Tai išsiaiškino DELFI po to, kai pirmadienį buvo paskelbta, jog VRK antradienį vykstančiame posėdyje ketina svarstyti dėl 74-ių asmenų, kurie yra Krašto apsaugos savanorių pajėgų pareigūnai, išbraukimo iš rinkimų sąrašų.
„VRK į mūsų tarnybą kreipėsi sausio 7-ą dieną, su prašymu įvertinti kandidatų, kurie kandidatuoja į savivaldybių tarybas, atitikimą įstatymo nuostatoms. Konkrečiai – dėl privalomojo karo tarnybos atlikimo. Į mus kreipėsi atsakyti, ar tie asmenys šiuo metu atlieka privalomąją karo tarnybą. Tai savanoriai po šita samprata patenka. Peržiūrėjom tą sąrašą, kurį mes gavome, įvertinom ir nustatėm, kad dalis tų kandidatų šiuo metu atlieka privalomąją karo tarnybą, nes po samprata privalomoji karo tarnyba patenka ir jūsų minimi kariai savanoriai. Mes peržiūrėjome su kariuomenės teisininkais, su ministerijos teisininkais (Krašto apsaugos ministerijos – aut.), ir pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą ten aiškiai pasakyta, kada tokie asmenys gali, kas gali ir panašiai“, - DELFI sakė Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
Atsakymą VRK Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba išsiuntė sausio sausio 22-ą dieną.
Paklaustas, koks sąrašas ir su kokiais duomenimis buvo perduotas tarnybai ir ar Tarnyba turėjo sutikimą tvarkyti minėtų kandidatų asmens duomenis, A. Balčiūnas sutriko.
„Mums buvo pateiktas konkretus sąrašas su pavardėmis, per 400 pavardžių, sąrašas tikrai nemažas buvo. Ir mes patikrinome juos visus po vieną. O dėl tų asmens duomenų, tai VRK mums nepateikė jokio tikrinamų asmenų sutikimo, leidžiančio tvarkyti tuos duomenis“, - sakė Lietuvos kariuomenės atstovas.
DELFI žiniomis, iš VRK Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai buvo pateiktas daugiau nei 400 pavardžių kandidatų sąrašas, kuriuose be kitų asmens duomenų buvo nurodyti ir asmens kodai bei kandidatų gyvenamoji vieta.
Pagal Asmens duomenų apsaugos įstatymą ir BDAR, tokie duomenys priskiriami asmens duomenims, ir jų tvarkymui galioja Reglamento nuostatos. Perduodant trečiosioms šalims tokius duomenis, privalo būti asmens sutikimas.
Dar daugiau - duomenys apie asmens priklausymą kariuomenės struktūrinėms pajėgoms, kokios yra KASP, yra ypatingai jautri asmens duomenų informacija, o atskirais atvejais gali net sudaryti valstybės paslaptį.
DELFI kalbinti sąraše įrašyti asmenys teigia, kad jokio sutikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai - perduoti jų duomenis Lietuvos kariuomenei nėra davę.
„Tokio sutikimo iš manęs prašyta nebuvo, o ir aš pats nesu davęs“, - sakė Vilniaus miesto tarybos narys konservatorius Adomas Bužinskas, vėl siekiantis būti perrinktu į šias pareigas. Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) politikas tarnauja penktus metus.
DELFI apie galimą BDAR pažeidimą užklausė VRK. Komisijos atstovas spaudai Juozas Bulota klausimus paprašė atsiųsti raštu. Komisija patvirtino klausimus gavusi, tačiau atsakymų dar nepateikė. Gavę komisijos pirmininkės Lauros Matjošaitytės atsakymus, tekstą papildysime.
VRK antradienį posėdyje svarstys, ar leisti KASP savanoriams dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose. Esą dabar galiojantys įstatymai tokią galimybę kandidatams draudžia. Patys politikai ir politinių partijų lyderiai su tuo kategoriškai nesutinka ir tvirtina, esą reikia ne drausti, o skatinti savanorių dalyvavimą aktyvioje politikoje.
VRK pirmininkė Matjošaitytė: kandidatų sutikimų nereikėjo
Atsakydama į DELFI klausimą, ar VRK neturėjo gauti kandidatų į savivaldybių tarybų rinkimus sutikimų dėl jų duomenų perdavimo Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė raštu pateiktame atsakyme teigia, kad tokių sutikimų Komisijai gauti nereikėjo.
„2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p.1) numato teisinius pagrindus asmens duomenų tvarkymui. VRK duomenis apie kandidatus gauna Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pagrindu vykdydama viešosios valdžios funkcijas pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą, todėl teisinis pagrindas asmens duomenų tvarkymui yra BDAR 6 straipsnio 1 dalies e) punktas (tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas), o ne BDAR 6 straipsnio 1 dalies a) punktas (duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais). Pretendentai į kandidatus pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnį teikia įstatyme nustatyta tvarka ir VRK sutikimų tvarkyti jų asmens duomenis nerenka, nes duomenis tvarko pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e) punktą“, - rašoma atsiųstame atsakyme.
VRK vadovė patvirtino, kad buvo perduoti asmenų vardai, pavardės ir jų asmens kodai.
„Sąraše buvo nurodyti asmens duomenys, kurie yra būtini tam, kad Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba galėtų nustatyti, ar pateikti pretendentai į kandidatus atitinka Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. ar jie atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų yra neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos kariai arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnai, kuriems pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje. Tuo tikslu buvo pateikti šie asmens duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas“, - teigia L. Matjošaitytė.
Į klausimą, kokiu būdu iš keliolikos tūkstančių kandidatų anketų buvo atrinkta kiek daugiau nei 400 asmenų, kurių duomenys buvo perduoti kariuomenės Tarnybai, VRK pirmininkė atsakė pacituodama Savivaldybių tarybų įstatymo nuostatas.
„Pretendentų į kandidatus savivaldybių tarybų rinkimuose pavardės buvo atrinktos remiantis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies reikalavimais, kuri numato, kad savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje“, - teigiama atsiųstame atsakyme.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija į klausimą, ar šiuo atveju reikėjo gauti kandidatų sutikimą dėl jų asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims, per savo atstovę spaudai Ramintą Sinkevičiūtę – Šečkuvienę perdavė, jog asmens sutikimas leisti tvarkyti jo asmens duomenis, yra tik vienas iš būdų dėl asmens duomenų tvarkymo, kuriuos reglamentuoja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.
„Manytume, kad asmenų sutikimai neturėjo būti gauti. Vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, asmens duomenų tvarkymas su sutikimu yra tik vienas iš pagrindų. Jeigu Vyriausiąją rinkimų komisiją įstatymas įpareigoja patikrinti kandidatų tinkamumą dalyvauti rinkimuose, tuomet VRK savo pareigą tvarkyti tokius asmens duomenis atlieka įstatymų pagrindu ir asmenų sutikimai neturi būti gaunami“, - teigiama pateiktame komentare.