Pretendentai į kandidatus iki kovo 28 d. turės surinkti nemažiau kaip 20 tūkst. parašų. Tą jie galės daryti ir popieriniu, ir elektroniniu būdu svetainėje rinkejopuslapis.lt. Tiesa, I. Šimonytė išreiškė norą parašus rinkti tik internetu.
Kandidatams bus paruošta po 1 tūkst. rinkėjų parašų lapų.
Skaičiuojama, kad juose galima surinkti 35 tūkst. parašų.
Parašų rinkimo lapus kandidatai gali gauti tik pateikę VRK pareiškinius dokumentus. Tą pretendentai gali padaryti nuo vasario 19 d., pristatydami komisijai pareiškimą dalyvauti rinkimuose, dokumentą, patvirtinantį rinkimų užstato sumokėjimą, įgaliojimą atstovui rinkimams, trumpą rinkimų programą, kandidato anketą, metinės gyventojo pajamų ir turto deklaracijos išrašus už praėjusius metus.
VRK taip pat pateikiama privačių interesų deklaracija, pasižadėjimas laikytis draudimo papirkti rinkėjus, sutikimas būti politinės partijos keliamu kandidatu (jei kelia partija), pasirašytas įsipareigojimas, numatantis, kad sėkmės rinkimuose atveju kandidatas nutrauks darbą ar kitokią su prezidento pareigomis nesuderinamą veiklą. Be to, tarp registruojamų dokumentų pridedama ir kandidato nuotrauka, biografija ir įgaliojimas atstovauti jam VRK (jei asmuo išsikelia pats).
Likusiems politinės kampanijos dalyviams VRK išduos parašų rinkimo lapus po to, kai šie pateiks pareiškinius dokumentus. Tą jie gali padaryti iki kovo 8 d. 17 val.
Užvirė diskusijos dėl „Vardan Lietuvos“ kandidato G. Jeglinsko
Posėdžio metu VRK nariams kilo klausimų, ar galima išduoti parašų rinkimo lapus Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamam kandidatui G. Jeglinskui. Pati partija siekia išsiaiškinti, ar iki 2022 m. spalio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju dirbęs politikas gali būti registruojamas kandidatu – G. Jeglinskas nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvoje, tačiau įstatymas numato, kad prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, ne mažiau kaip pastaruosius 3 metus gyvenęs Lietuvoje.
Šį klausimą posėdžio metu iškėlė komisijos narys Andrius Puksas, ragindamas jau šiame posėdyje apsispręsti, ar G. Jeglinskas gali siekti prezidento posto.
„Nematau priežasties, kodėl būtų galima nebalsuoti, bet išsakiau savo motyvus, kodėl aš balsuosiu prieš. Išduodami rinkimų lapus mes sukeliame lūkesčius pačiam G. Jeglinskui ir jo potencialiems rinkėjams“, – dėstė A. Puksas.
Su jo argumentais nesutikusi VRK narė Olga Kilkinova tikino, kad tokia diskusija turėtų būti paremta motyvais. Jos nuomone, kandidato pateikti dokumentai atitinka reikalavimus, tad šioje stadijoje nėra argumentų neišduoti G. Jeglinskui parašų rinkimo lapų.
„Dėl jo atitikimo reikia daryti atskirą posėdį, jį reikia daryti tada, kai spręsime, ar registruoti kandidatu“, – teigė O. Kilkinova.
Posėdžio metu pasisakiusi kandidato atstovė Inga Barišauskė sutiko su daugumos komisijos narių argumentais, kad pagrindo neišduoti parašų rinkimo lapų – nėra.
11 komisijos narių balsavus už, o A. Puksui balsavus prieš, rinkimų lapai G. Jeglinskui buvo išduoti.
Kilo klausimų ir dėl V. Tutkaus bei E. Vaitkaus
VRK nariai diskutavo ir dėl savarankiškai išsikėlusių kandidatų – buvusio kariuomenės vado V. Tutkaus ir gydytojo E. Vaitkaus. Dėl abiejų kampanijos dalyvių klausimus kėlė komisijos narys Andrius Vaišnys.
Pasak jo, VRK turėtų atsižvelgti į E. Vaitkaus programoje išdėstytas tezes apie „pavojingą karinį NATO bloką“ ir ateityje apsvarstyti neregistruoti jo kandidatu.
„Programoje yra minimas „pavojingas karinis NATO blokas“, nors tai yra gynybinis blokas. Mano nuomone, VRK nėra tik formalus institutas, kuris veiktų kaip savotiška dokumentų priėmimo institucija. Istorija rodo, kad yra nemažai atvejų, kad politikoje dalyvaujantys asmenys klaidina dalį visuomenės ir mus įvelia į labai neteisingus sprendimus“, – kalbėjo komisijos narys.
„Jeigu žiūrime į klausimą tik formaliai, tai mes užmerkiame akis ir nematome, kas yra parašyta kandidato rinkimų programoje“, – pridūrė A. Vaišnys.
Su jo nuomone sutiko VRK narė Inga Milašiūtė, kuri taip pat tikino, kad komisija turėtų atidžiai peržiūrėti kandidato programą ir ateityje priimti atitinkamus sprendimus.
„VRK nėra tik programų perspausdintoja už biudžeto lėšas“, – sakė ji.
Panašius klausimus A. Vaišnys kėlė ir dėl V. Tutkaus programos. Komisijos nario nuomone, jo rinkimų programa neatitinka pozicijos, kurios Lietuva laikosi tarptautinių organizacijų klausimu.
Visgi, 10 komisijos narių balsavus už, 2 susilaikius, E. Vaitkui ir V. Tutkui nuspręsta išduoti parašų rinkimo lapus.
ELTA primena, kad šiuo metu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) yra užregistravusi 14 pretendentų į kandidatus. Vienas jų – antrosios kadencijos Daukanto aikštėje siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda. Jam oficialią paramą išreiškė ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), nutarusi nekelti savo kandidato.
Kaip ir prieš penkerius metus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) iškėlė dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) prezidento rinkimuose atstovaus parlamentaras, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Laisvės partiją – buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ – buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partiją – politinės jėgos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Kaip savarankiškas kandidatas išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė. Jam paramą jau išreiškė partija „Laisvė ir teisingumas“ bei Krikščionių sąjunga. Taip pat yra žinomi dar 7 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas, naujai įkurtos partijos „Nemuno aušra“ lyderis, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, žurnalistas, politikas Gintautas Kniukšta, pedagogas Arūnas Rimkus bei verslininkas Žilvinas Treigys.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.