VRK rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė pristatė šį klausimą komisijai.
„Sausio 20 dieną gavome Seimo nario K. Bartoševičiaus pareiškimą atsistatydinti – nutraukti jo, kaip Seimo nario įgaliojimus, nesuėjus terminui. Pareiškimas buvo pasirašytas elektroniniu parašu. K. Bartoševičius buvo išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) iškeltų kandidatų sąrašą.
Tai šiuo sprendimu siūloma pripažinti K. Bartoševičiaus įgaliojimus nutrūkusiais, nesuėjus terminui, ir pripažinti, kad atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Seimo nariu tampa V. Semeška“, – komisijai antradienį sakė R. Daniškevičiūtė.
VRK narys Šarūnas Liekis posėdžio metu kėlė kiek kitą klausimą – ar Seimo narys, kurio atžvilgiu būtų pradėta apkalta, dar gali pats atsistatydinti?
„Kadangi Seimo nario pozicija visą laiką yra susijusi su didžiuliu atvirumu iš vienos pusės, įsipareigojimais rinkėjams, tas faktas, kad tai vis dėl to yra prašymas nemotyvuotas. Bet kadangi mes visą kontekstą žinome, mane domina kiek tai koreliuoja su prašymu Seimui iš Generalinės prokuratūros dėl Seimo nario apkaltos (nors Š. Liekis kalbėjo apie apkaltą, Generalinė prokuratūra į Seimo pirmininkę kreipėsi dėl parlamentaro neliečiamybės panaikinimo, aut. p.).
Kadangi, jeigu mes nežinome datų, tai jeigu žmogui būtų pradėta apkalta, ar jis galėtų eiti per VRK ir atsistatydinti? Čia toks principinis klausimas. O informacijos iš atsakingų institucijų mes neturime. Mes tik žinome faktą, viešą prokuratūros pareiškimą, kuris įvyko pirmadienį. Dabar klausimas – ar penktadienį prokuratūra jau buvo informavusi Seimą, kad skubiai, ne eilės tvarka pradėti apkaltą (nors Š. Liekis ir čia kalbėjo apie apkaltą, Generalinė prokuratūra į Seimo pirmininkę kreipėsi dėl parlamentaro neliečiamybės panaikinimo, aut. p.). procedūrą?
Jeigu taip buvo, tai mūsų sprendimas, abejoju, ar mes pradėtume šį posėdį. Nes mes turime irgi procedūras, per 15 dienų mes turime apsvarstyti tą prašymą. Tai jeigu Seimas būtų pradėjęs, mes greičiausiai būtume nesvarstę, čia yra tokia aplinkybė, kuri yra pakankamai svarbi“, – pabrėžė VRK narys Š. Liekis.
Jis motyvavo tai tuo, jog šis atvejis yra rezonansinis, didžiulė atsakomybė krenta ir pačiam Seimo nariui dėl atstovaujamų rinkėjų interesų.
Kiti VRK nariai skubėjo Š. Liekiui atsakyti. Štai Laura Martinaitytė tikino, jog jo iškeltas klausimas nėra VRK kompetencija.
„Man šiai dienai atrodo paprasta – yra pateiktas prašymas, jis atitinka reikalavimus ir yra tik klausimas – ar tenkinti, ar ne“, – sakė ji.
Jai antrino ir VRK narė Inga Milašiūtė. Ši VRK narė teigė, jog apkaltos procesas – politinis.
„O čia mes vadovaujamės Rinkimų kodeksu. Ir pagal jį Seimo narys net neprivalo savo prašyme nurodyti priežasties ir VRK ta institucija, kuri gali gilintis į Seimo nario atsistatydinimo prašymo priežastis“, – kalbėjo ji.
VRK narys Maksimas Reznikovas taip pat sutiko, jog VRK prašymu galėtų abejoti tik tuo atveju, jeigu jis būtų pateiktas ne laisva valia.
„Bet jeigu dėl prašymo nėra abejonių, jis yra pasirašytas, neturime informacijos, kad būtų daromas spaudimas Seimo nariui. Tai jeigu yra laisvas Seimo nario mandatas, jis apima ir laisvę atsistatydinti, nesigilinant į aplinkybes. O VRK darbas yra fiksuoti tą teisinį faktą“, – tikino M. Reznikovas.
VRK narė Jolita Baušytė taip pat teigė, jog K. Bartoševičiaus pareiškimas atsistatydinti visiškai atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus.
„Yra aiškiai išreikšta valia, jis yra pasirašytas kvalifikuotų elektroniniu parašu. Tai yra Seimo nario teisė, mums belieka tik priimti atsitinkamą sprendimą“, – sakė J. Baušytė.
Visgi, VRK narė Olga Kilkinova posėdžio metu teigė suprantanti Š. Liekio klausimą.
„Nes jeigu mes pasižiūrime į Rinkimų kodekso 176 straipsnio II dalį, ten yra vienas iš pagrindų, kad Seimas naikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka, pagal įsigaliojusį Seimo nutarimą. Bet tai yra du vienodi, lygiaverčiai pagrindai, mes dabar to, kad pagal apkaltos procesą, negirdėjome, kad būtų pradėta, mes neturime to įsigaliojusio nutarimo ir negalime juo vadovautis.
O tai, kaip bebūtų gaila, tai visiškai nepaneigia žmogaus teisės vadovautis 2 dalies pirmu punktu ir pateikti savo atsistatydinimo pareiškimą“, – sakė ji.
Rinkimų kodekso 176 straipsnis nurodo štai ką.
Įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui pagrindai
1. Šio kodekso nustatytais atvejais dėl Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero, Europos Parlamento nario įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui Vyriausioji rinkimų komisija priima motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 15 dienų (išskyrus mirties atvejį) po to, kai tam atsiranda pagrindas, ir šį sprendimą paskelbia Teisės aktų registre.
2. Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai:
1) jis atsistatydina pagal pareiškimą atsistatydinti. Toks pareiškimas turi būti įteiktas asmeniškai arba pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba patvirtintas notarine tvarka ir pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
2) teismas pripažįsta jį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
3) jis miršta, – nuo jo mirties dienos;
4) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka, – pagal įsigaliojusį Seimo nutarimą;
5) Seimo narys pradeda dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, – pagal įsigaliojusį Seimo nutarimą;
6) Seimo narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, – pagal įsigaliojusį teisės aktą dėl pilietybės netekimo;
7) susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas;
8) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas šis kodeksas.
„VRK nepolitikuoja“
Paklausta, ar nėra taip, kad K. Bartoševičius, atsisakydamas Seimo nario mandato išvengė apkaltos, VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė atsakė, jog komisija nepolitikuoja.
„Tas mandatas – vis tiek komisija turėtų, kadangi yra jo pareiškimas, priimti per 15 dienų jo atsistatydinimą, tai nieko iš esmės nekeičia. Ir šiuo atveju Vyriausioji rinkimų komisija politikuoti neketina, ir ateityje, labai tikiu, nepolitikuos“, – žurnalistams komentavo ji.
VRK pirmininkė J. Petkevičienė dar komisijos posėdžio metu pabrėžė, jog šis posėdis nėra niekaip sietinas su K. Bartoševičiaus pareiškimu.
„Kadangi posėdis buvo planuotas, darbotvarkė, tai į posėdžio darbotvarkę įtraukėme į šį klausimą“, – teigė VRK pirmininkė.
Delfi primena, kad K. Bartoševičius apie mandato atsisakymą pranešė pirmadienį, tačiau VRK politiko pareiškimą elektroniniu paštu gavo dar praėjusį penktadienį, apie 20 val. vakaro.
Netrukus po to, kai parlamentaras paskelbė pasitraukiąs iš aktyvios politikos, generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į parlamento pirmininkę Viktoriją Čmilytę–Nielsen dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo.
Prokurorė Seimo vadovę informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo, kuriame figūruoja ir Seimo nario mandato atsisakantis K. Bartoševičius.
Pats valdančiųjų konservatorių frakcijoje dirbęs parlamentaras neigia galimus įtarimus ir Eltai tikino priėmęs sprendimą dėl asmeninių priežasčių.
Generalinė prokuratūra 2022 m. lapkričio 15 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (BK) 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje.
BK 150 straipsnio 4 dalis numato, kad tas, kas tenkino lytinę aistrą su mažamečiu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 13 metų.
BK 150 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog tas, kas minėtus veiksmus atliko nepilnamečiam asmeniui baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 10 metų.
BK 153 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad tas, kas atliko jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų.
K. Bartoševičius 2020 m. į Seimą išrinktas pagal TS–LKD sąrašą. Parlamente politikas dalyvavo Kultūros ir Ateities komitetų veikloje, priklausė Priklausomybių prevencijos komisijai.
VRK panaikinus K. Bartoševičiaus mandatą, jo vietą parlamente užims buvęs krašto apsaugos viceministras, konservatorius Vilius Semeška.