Už tokią išvadą balsavo 9 VRK nariai, balsuojant susilaikė vienas, pasisakančių prieš nebuvo.
Tyrimas VRK pradėtas gavus porą pranešimų, kuriuose kelti klausimai, ar antrosios kadencijos siekęs G. Nausėda nepažeidžia Rinkimų kodekso – draudimo vykdyti rinkimų agitaciją, naudojantis tarnybine padėtimi. Kelti klausimai ir dėl tinkamo bei skaidraus kampanijos finansavimo – suabejota, ar šalies vadovas susitikimams su rinkėjais galėjo naudotis įvairiomis patalpomis neatlygintinai, ar galėjo vykti į tokius susitikimus tarnybiniu transportu.
Gautuose skunduose įvardinta, jog G. Nausėda apie ketinimus dalyvauti prezidento rinkimuose paskelbė Prezidentūros rūmuose, artėjant rinkimams suinensyvino darbą regionuose, kur vizitų metu susitikinėjo su vietos bendruomenėmis. Pranešimuose dėl šių susitikimo pateikti ir vaizdo įrašai iš pastarųjų susitikimų, kuriuose girdėti, jog G. Nausėda su susirinkusiaisiais aptaria ne tik krašto problemas, bet ir atsakinėja į klausimus apie Ministrų kabineto pokyčius, socialdemokratų paramą, politinius planus ir iniciatyvas.
Prezidentūra: nė vienas susitikimas su gyventojais nebuvo susijęs su rinkimais
Prezidento kanceliarija VRK aiškino, jog prezidentas vyko į regionus nuo pat kadencijos pradžios, susitikinėjo su bendruomenėmis – išskyrus COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Šalies vadovo komandos atstovai pažymi – vizitai į Lietuvos regionus yra viena formų, kaip prezidentas pateikia gyventojams informaciją apie nuveiktus darbus, išklauso regionuose esančias problemas ir ieško jų sprendimų būdų.
„Nė vienas susitikimas su Lietuvos regionų gyventojais nebuvo susijęs su planais dalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose“, – tyrimo išvadoje pateikiama Prezidentūros pozicija.
Panašiai VRK atsakinėjo ir G. Nausėdos rinkimų štabo vadovas Povilas Mačiulis. Jis pažymėjo, kad vizitų metu susitikimai su savivaldybių gyventojais nebuvo organizuoti rinkiminės agitacijos tikslais. Anot P. Mačiulio, tokių renginių metu nebuvo renkami rinkėjų parašai, nebuvo kviečiama to padaryti elektroniniu būdu ar pan. Tiesa, jis pamini, kad dalis prezidento patarėjų savanoriavo štabe, rinkdami parašus.
Tiesa, VRK kreipėsi ir į savivaldybes, kuriose rinkimų kampanijos metu lankėsi G. Nausėda – nustatyta, jog daugelyje jų patalpos susitikimams su gyventojais suteiktos neatlygintinai arba prie šių susitikimų organizavimo prisidėjo savivaldybių administracija.
Pusė susitikimų – rinkimų kampanijos metu
VRK surinktais duomenimis, prasidėjus rinkimų kampanijai bei G. Nausėdai paskelbus, jog sieks perrinkimo, šalies vadovas su pirmąja ponia bei patarėjų komanda darbo vizitų vyko į 18 šalies rajonų ir miestų. Ir anksčiau atremdama kritiką dėl esą suintensyvėjusių kelionių rinkimų metu Prezidentūra tikino, kad šalies vadovas nuo pat kadencijos pradžios dirbo regionuose. Visgi, VRK duomenimis, per visą kadenciją G. Nausėda vyko į rajonus 45 kartus ir 35 kartus susitiko su vietos bendruomenėmis. Iš šių susitikimų net pusė – 18 – vyko rinkiminės kampanijos laikotarpiu.
„Iš viešai skelbiamų Respublikos Prezidento darbotvarkių matyti, kad Respublikos Prezidento vizitų trukmė ir renginių bei susitikimų skaičius rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu ir iki jo skiriasi, t. y. vizitai politinės kampanijos metu yra ilgesni (visa darbo diena), lankyta daugiau įstaigų, renginių“, – pažymima VRK tyrimo išvadoje.
Tačiau dokumente nurodoma, jog nėra gauta jokių duomenų, kurie įrodytų, kad G. Nausėda susitikimų su gyventojais metu būtų skelbęs apie savo dalyvavimą rinkimuose, pristatęs rinkimų programą ar agitavęs už jį balsuoti. Be to, akcentuojama, kad nėra pakankamo pagrindo vertinti, jog tuomečio kandidato atsakymai į gyventojų klausimus dėl politinių planų ar darbų yra vertintini kaip rinkimų agitacija.
Taip pat ir intensyvesni vizitai į regionus, VRK tyrėjų nuomone, negali būti vertintini kaip rinkiminė agitacija.
„Pats faktas, kad tokių vizitų į Lietuvos regionus politinės kampanijos metu buvo daugiau nei iki politinės kampanijos pradžios, savaime nėra pagrindas vertinti šią veiklą kaip kandidato į respublikos Prezidentus G. Nausėdos vykdomą rinkimų agitaciją“, – nurodoma tyrimo išvadoje.
VRK neužteko duomenų pripažinti ir to, kad praėjusių metų gruodžio 7 d. surengta spaudos konferencija Prezidentūroje, kurios metu G. Nausėda paskelbė sieksiantis antrosios kadencijos, būtų laikytina politine reklama ar naudojimasis tarnybine padėtimi.
