„Artimiausiu metu komisija rinksis į posėdį ir apsvarstys tą klausimą, kada organizuoti pakartotinį balsavimą Visagine“, – sakė A. Puksas.
Šis posėdis turėtų vykti jau šį antradienį. Laikinai einantis VRK pirmininko pareigas A. Puksas teigė, jog šie rinkimai galėtų įvykti per artimiausius tris mėnesius.
„Bet visa informacija per artimiausią posėdį. Nes turėsime tai išdiskutuoti. Noriu atkreipti dėmesį, kad rinkimų kodeksas tokio varianto nenumato. Todėl mums reikės pasitarimo. Jeigu būtų aiškiai numatyta, tada tiksliai datą pasakyčiau. Bet tikriausiai bandysime taikyti analogiją“, – sakė A. Puksas.
Jo teigimu, paskaičiavimai, kiek kainuotų tokie rinkimai, irgi atsiras vėliau.
„Viską peržiūrėsime ir grįšime su skaičiais, su nauja informacija. Pernelyg viskas greitai ir intensyviai vyksta šiuo metu“, – kalbėjo VRK atstovas.
A. Puksas dar pridūrė, jog naujasis Rinkimų kodeksas bus taisomas, tik dar nėra aišku, kokia apimtimi.
„Mes tai matysime šiek tiek vėliau. Nes su kolegomis artimiausias kelias savaites rengiame savo siūlymus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Žadėjome iki balandžio 14 dienos pateikti, tą ir padarysime. Tikrai kodeksas bus taisomas“, – teigė jis.
Delfi primena, kad partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė D. Štraupaitė antrame rinkimų ture nusileido Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatui ir buvusiam merui Erlandui Galaguzui. Pastarasis surinko 52,15 procento balsų, o D. Štraupaitė – 46,24 procento.
Naujienų portalui 15min.lt E. Galaguzas teigė, jog toks sprendimas jam visiškai nesuprantamas.
„Labai netgi sunku kažką komentuoti, man tai visiškai nesuprantama – kaip taip atsitinka, kaip kovoti tada, kuo pasitikėti? Nežinau...“, – 15min.lt sakė E. Galaguzas.
Elta praneša, kad kovo 24 dieną tvirtindama savivaldos rinkimų rezultatus, VRK atmetė partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatės D. Štraupaitės skundą ir nesutiko pakartoti antrojo mero rinkimų turo Visagine.
Šį VRK sprendimą D. Štraupaitė apskundė LVAT. Anot politikės, kovo 9 d. VRK pašalinus ją iš rinkimų, ji keturias dienas negalėjo agituoti ir dėl to buvo pažeista jos konstitucinė teisė būti renkamai į savivaldą. D. Štraupaitės manymu, VRK sprendimai galėjo turėti įtakos mero rinkimų rezultatams.
LVAT nustatė, kad D. Štraupaitės teisė reikšmingą laiko tarpą, t. y. kovo 9 d. vakaro iki kovo 13 d. vakaro, dalyvauti rinkimų politinėje kampanijoje buvo apribota.
Sprendime LVAT pabrėžė, kad pakartotinio balsavimo metu kilusios kvestionuotinos rinkimų proceso aplinkybės, taip pat ir akivaizdaus teisinio neapibrėžtumo pakartotinio balsavimo metu faktas, apribota pareiškėjos teisė dalyvauti rinkimų politinėje kampanijoje ir vykdyti rinkimų agitaciją, kuri reikšmingai paveikė pareiškėjos galimybes naudotis savo pasyviąja rinkimų teise, susiklosčiusi išskirtinė teisinė situacija paneigia rinkimų sąžiningumą ir visavertį aktyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo Visagino savivaldybės mero rinkimuose užtikrinimą, įvykusių rinkimų skaidrumą ir jų teisėtumą.
Anot LVAT, lygios kandidatų rinkimų teisės neužtikrinimas nagrinėjamu atveju sudarė prielaidas pagrįstai abejoti rinkimų Visagino savivaldybės mero rinkimuose rezultatų legitimumu ir teisėtumu.
ELTA primena, kad Panevėžio apygardos teismui patikslinus savo sprendimą politikės byloje dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir nurodžius, kad politikei uždrausta būti renkamai mere, kovo 9 d. VRK pašalino partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovę D. Štraupaitę iš Visagino mero rinkimų, kuriuose ji tuomet jau buvo patekusi į antrą turą.
Tiesa, situacija pasikeitė jau kovo 13 d., kai Apeliacinis teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalį dėl draudimo D. Štraupaitei būti renkamai į merus. Tą pačią dieną VRK, remdamasi minėtu teismo sprendimu, sugrąžino D. Štraupaitę į rinkimus.
Į antrąjį Visagino mero rinkimų turą patekusi partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė D. Štraupaitė buvo surinkusi 23,77 proc. rinkėjų balsų, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Erlandas Galaguzas – 31,35 proc. Antrajame rinkimų ture LVŽS atstovas laimėjo.