Pasak VRK pirmininkės, penktadienio duomenimis, mobiliuosiuose punktuose balsavo 1371 saviizoliacijoje esantis rinkėjas, o 835 piliečiai dėl jiems privalomos saviizoliacijos užsiregistravo ir pareiškė norą balsuoti namuose.
Paklausta, ar antrojo Seimo rinkimų turo metu nekyla nesklandumų saviizoliacijoje esantiems ir namuose balsuoti pageidaujantiems gyventojams atlikti pilietinę valią, L. Matjošaitytė vylėsi, kad ažiotažą prieš 2 savaites kėlusios situacijos nepasikartos.
ELTA primena, kad pirmojo Seimo rinkimų turo metu daug kritikos ir valstybės vadovų reakcijų susilaukė paviešintos istorijos, kuomet daliai saviizoliacijoje esančių asmenų nebuvo sudarytos sąlygos balsuoti Seimo rinkimuose.
Tam, kad panašūs nesusipratimai nepasikartotų, Eltai teigė L. Matjošaitytė, imta vadovautis aiškia sistema, numatančia, kaip komisijų atstovai turėtų elgtis, jei, atvykę nurodytu adresu pas saviizoliacijoje esantį pilietį, jo nerastų.
„Mes turime aiškią sistemą, kaip turėtų elgtis rinkimų komisijų nariai – kurių yra ne mažiau nei 2 ir kurie yra skirtingų politinių partijų atstovai – jei nuvykę pas rinkėją nurodytu adresu jo neranda. Jei nurodytu kontaktiniu telefonu su rinkėju nepavyksta susisiekti – tai šią informaciją komisijų nariai fiksuoja ir dienos pabaigoje per e. policiją perduoda pareigūnams. O tada jau jie sprendžia, kodėl saviizoliacijoje turintis būti asmuo nėra ten, kur jis turėtų būti“, – Eltai aiškino L. Matjošaitytė.
„Tai padeda išvengti interpretacijų, kurios kilo pirmojo Seimo rinkimų turo metu“, – akcentavo ji ir sakė, kad policija jau buvo informuota, jog keli saviizoliacijoje turintys būti asmenys taip ir nebuvo surasti nurodytoje vietoje.
„Kiek teko girdėti iš komisijų, jau antrojo turo metu policijos pareigūnai buvo informuoti, kad asmenys, kurie turi būti saviizoliacijoje, nebuvo rasti“, – teigė ji.
Piliečių skundų neišvengta
Visgi, pripažino L. Matjošaitytė, tam tikrų nesusipratimų kyla ir antrojo turo metu. Pasak jos, VRK jau susilaukė skundo ir kelių pasiteiravimų iš saviizoliacijoje esančių piliečių, kurie tvirtino, kad taip ir nesulaukė komisijų narių. Tačiau, pažymėjo L. Matjošaitytė, piliečių reakcijas sukėlė ne VRK padarytos klaidos.
„Pavyzdžiui, saviizoliacijoje esantis žmogus užsiregistravo balsuoti namuose. Jis galvojo, kad ketvirtadienį yra organizuojamas balsavimas namuose, tačiau pagal įstatymą yra numatytas penktadienis bei šeštadienis. Dėl to jis parašė skundą. Mes viską paaiškinome, ir asmuo suprato“, – sakė L. Matjošaitytė.
Pasak VRK pirmininkės, sulaukta ir paklausimų iš balsuoti namuose užsiregistravusių asmenų, kurie, vos pusdienį nesulaukę VRK atstovų, teiravosi, ar dėl jų galimybės balsuoti yra viskas gerai.
„Visa tai rodo, kad tie asmenys, kurie yra saviizoliacijoje, laukia rinkimų komisijų narių ir labai gerai, kad mums praneša. Bet visgi komisijų nariai turi dvi dienas“, – aiškino VRK pirmininkė.
Pasitaiko atvejų, kai saviizoliacijoje balsuojantys rinkėjai tyčiojasi iš komisijos narių
Pasak L. Matjošaitytės, esama situacijų, kuomet sunku suprasti ir paaiškinti saviizoliacijoje esančių rinkėjų elgesį. VRK vadovės teigimu, antrojo Seimo rinkimų turo metu pasitaikė atvejų, kai iš komisijų narių – atvykusių į nurodytą vietą, kad būtų sudaryta balsavimo galimybė – yra tiesiog išsityčiojama.
„Tyčiojamasi iš to, kaip jie yra apsirengę, kaip jie atrodo, klausia, ko jie atėjo, nors tie patys rinkėjai ir pranešė, kad nori balsuoti namuose“, – sakė L. Matjošaitytė.
„Iš tiesų tai nėra malonu. Rinkimų komisijų nariai stengiasi padaryti viską, stengiasi dėvėti apsaugos priemones, kurios tokio balsavimo metu yra būtinos pagal operacijų vadovo sprendimą... Manau, kad reikėtų būti daugiau empatiškiems ir suprasti, kad rinkimų komisijų nariams nėra lengva ir kad ne jie patys sugalvojo taip „pasipuošus“ eiti pas rinkėjus“, – teigė VRK vadovė.
Fiksavo apie 10 rinkimų agitacijos pažeidimų
L. Matjošaitytė pažymėjo, kad po to, kai šeštadienio naktį įsigaliojo rinkimų agitacijos draudimas, jau sulaukta apie 10 pranešimų dėl galimų pažeidimų.
„Šiandien ir iki rytojaus 20 val. galioja agitacijos draudimas. Draudžiama bet kokiomis priemonėmis vykdyti rinkimų agitaciją. Kol kas turime apie 10 pranešimų, kurie susiję su agitacija internete. Pirmiausia tai būtų mokama politinė reklama socialiniuose tinkluose ar elektroniniuose laikraščiuose. Šiuo metu informacija tikrinama“, – teigė L. Matjošaitytė.