Dauguma šių siūlymų atliepia pastarųjų savivaldos rinkimų metu pamatytas kodekso spragas. Šiuos siūlymus įstatymo pataisoms VRK perduos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK), kur tęsis diskusija dėl tolimesnių Rinkimų kodekso pakeitimų.
Diskutavo dėl kandidatų, kuriems taikomos baudžiamojo poveikio priemonės, šalinimo
VRK posėdžio metu užvirė diskusijos dėl to, kaip Rinkimų kodekse turėtų būti reglamentuotas kandidatų, kurie nėra baigę atlikti bausmės ar jiems pritaikoma baudžiamojo poveikio priemonė, ribojanti jų teisę pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise.
„Šitas pakeitimas atspindi būtent praėjusių rinkimų praktiką, kai kandidatui buvo taikomos baudžiamojo poveikio priemonės“, – VRK posėdžio metu teigė teisininkas Rokas Stabingis.
Komisija svarstė, ar per pastaruosius rinkimus kilusios problemos dėl kandidatų, kurių atžvilgiu teismai pateikė nevienareikšmiškus sprendimus, būtų tinkamai išsprendžiamos, jeigu kodekse būtų numatyta galimybė naikinti kandidato registraciją likus 65 dienoms iki rinkimų.
Nors dalijosi įvairiais svarstymais, VRK nariai sutarė, kad tai vienas iš esmingiausių teisės aktų pakeitimų, galėsiantis prisidėti prie daugiau aiškumo VRK ir teismų sprendimuose ateityje.
Siūlo numatyti papildomus terminus pareiškinių dokumentų taisymui
Pastarosios rinkimų kampanijos metu beveik pusė tūkstančio kandidatų buvo pašalinti iš rinkimų dėl netinkamai pateiktų pareiškinių dokumentų – į savivaldą kandidatavę politikai nepateikė savo biografijų, vietoje asmeninių nuotraukų į VRK elektroninę sistemą patalpino kaktusų, gėlių, automobilių ir kitokių daiktų nuotraukas.
Visgi, teismo sprendimu šiems kandidatams leista pataisyti savo paraiškas, todėl vėliau jie grąžinti į rinkiminę kovą.
VRK siūlo koreguoti Rinkimų kodeksą, numatant prievolę savivaldybių rinkimų komisijoms įspėti kandidatus dėl netikslumų pareiškiniuose dokumentuose ir trumpinant terminus, per kuriuos politikai galėtų savo informaciją patikslinti ir pataisyti – vietoje dabar numatytų 65 dienų, norima terminą sutrumpinti trimis dienomis, iki 62 dienų.
Pasak VRK atstovų, pastaroji pataisa yra itin svarbi, mat, komisijos narių teigimu, 2023 m. vykusių rinkimų praktika parodė, kad dažnai kandidatai pateikia pareiškinius dokumentus paskutinę dieną. Be to, pažymima, kad terminai galėtų pagelbėti ir dėl teismų sprendimų – būtų papildomo laiko trūkumams šalinti ir sprendimams koreguoti.
Nori grįžti prie greitesnės VRK skundų teismuose nagrinėjimo tvarkos
Sumaišties į pastaruosius rinkimus įnešė ir VRK bei teismų struktūrų bendradarbiavimas. Daug kandidatų ir partijų skundė komisijos sprendimus, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) bei kitos teisminės institucijos turėjo nagrinėti eilę prašymų ir situacijų. Dėl dalies teismų sprendimų politikai buvo pašalinti, o vėliau grąžinti į rinkimus.
Siekiant išvengti tokių painiavų, VRK siūlo grįžti prie ankstesnių terminų, kai komisijos sprendimą buvo galima apskųsti per 3 dienas nuo jo priėmimo. Taip pat siūloma tokį pat terminą įvesti ir teismams, nagrinėjantiems gautus skundus dėl VRK sprendimų.
Šiuo metu, pagal kodekse galiojančias nuostatas, apskųsti VRK galima per 5 dienas.
Tikslins nuostatas dėl kandidatų, norinčių būti rinkimų stebėtojais
Kovo 19 d. sostinėje vykstant pakartotiniam balsavimui, neišvengta nesklandumų ir dėl rinkimų stebėtojų. Buvęs kandidatas į Vilniaus merus Artūras Zuokas piktinosi VRK sprendimu panaikinti keliolikos partijos „Laisvė ir teisingumas“ deleguotų rinkimų stebėtojų-kandidatų pažymėjimus. Dėl to politikas kreipėsi ir į komisiją.
Visgi, VRK teigė, kad, pagal Rinkimų kodeksą, „kandidatai rinkimų stebėtojais būtų negali, nepriklausomai nuo to, kuriame rinkimų ture jie pageidauja stebėti rinkimus“.
Po tokio ginčo, VRK siūlo patikslinti, kada kandidatai netenka savo teisinio statuso. Siūloma papildyti teisinę bazę nuostata, jog kandidatai – nepaisant sėkmės ar nesėkmės rinkimuose – praranda teisinį statusą tik patvirtinus galutinius balsavimo rezultatus. T. y., rinkimuose dalyvavusieji galėtų stebėti balsavimą tik kituose rinkimuose.
Be to, kodeksą numatoma papildyti ir papildoma nuostata, numatančia, kad rinkimų stebėtojas, netekęs savo pažymėjimo dėl šiurkštaus Rinkimų kodekso pažeidimo, negali būti iš naujo registruojamas rinkimų stebėtoju bent 3 metus.
Vienas siūlymas susijęs su Druskininkuose kandidatavusių „darbiečiu“ E. Garackevičiumi
Vienas iš VRK siūlymų Rinkimų kodeksui, anot komisijos narių, atsirado dėl praėjusių rinkimų metu Druskininkuose susiklosčiusios situacijos su Darbo partijos kandidatu Edvinu Garackevičiumi.
Politikui patekus į pareigūnų akiratį, partija prašė VRK išbraukti sąrašo į kurorto savivaldybės tarybą lyderį iš rinkimų. „Darbiečiai“ tokį prašymą pateikė jau po to, kai E. Garackevičius buvo įgijęs oficialaus kandidato statusą.
Dėl pastarojo atvejo VRK siūlo papildyti Rinkimų kodeksą, nurodant, kad politinės kampanijos dalyvio statusas galėtų būti panaikinamas ir nepasibaigus pareiškinių dokumentų atšaukimo laikotarpiui. Kitaip tariant, siekiant netrikdyti rinkiminio proceso, išbraukti politikus iš sąrašų būtų galima VRK dar nepatvirtinus kandidatų pareiškinių dokumentų.
ELTA primena, kad savivaldos rinkimų metu VRK sulaukė nemažai kritikos dėl kilusio teisinio chaoso ir nevienareikšmiškų sprendimų. Po nesusipratimų iš pareigų atsistatydino VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė. Ji tikino apie pasitraukimą iš užimamų pareigų galvojusi dar iki rinkimų pradžios, o tokio sprendimo priežastys, pasak jos, buvo asmeninės – ne prezidento, Seimo pirmininkės ar kitų politikų išsakytos pastabos dėl VRK darbo.
Visgi, nesklandumai tęsiasi ir VRK rinkimų sezono dar nebaigė.
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) patenkinus Visagine kandidatavusios ir rinkimus pralaimėjusios Dalios Štraupaitės kreipimąsi, savivaldybėje bus rengiamas naujas mero rinkimų turas. Pakartotinis balsavimas vyks gegužės 7 d.