Jei ištyrusi prokuratūros duomenis komisija nustatytų buvus šiukščius pažeidimus, partijai grėstų netekti būsimos pusmečio biudžeto dotacijos.
„VRK sudarė darbo grupę prokuratūros pateiktiems duomenims ištirti, parengti pažymą ir artimiausiu metu VRK posėdyje ši pažyma bus pristatyta ir bus svarstomi galimi sprendimai. (...) Vertiname, ar buvo padarytas partijų finansavimo pažeidimai, ar nebuvo. Jei buvo pažeidimai - ar jie yra šiurkštūs. Ir tada atitinkamai pripažinus, ar yra šiurkštūs - galbūt kitame posėdyje spręsime su tuo susijusius klausimus. Pripažinus, kad nėra šiurkštūs atitinkamai vėl įvertinsime kitaip,“ - antradienį sakė L.Matjošaitytė.
Anot VRK pirmininkės, nustačius politinių kampanijų finansavimo šiurkščius pažeidimus, pagal įstatymą, partijoms gręsia netekti valstybės biudžeto dotacijos. Jos yra pagrindinis partijų finansavimo šaltinis, prieš kelerius metus uždraudus partijas finansuoti juridiniams asmenims.
Liberalų sąjūdžiui šiemet iš viso pirmąjį numatyta skirti beveik 700 tūkst. eurų valstybės biudžeto dotacija. Pirmoji dalis - 395 tūkst. eurų už pirmąjį šių metų pusmetį jau išmokėta.
„Kol kas apie pateiktos informacijos turinio mes neskelbiame, komisijos nariai susipažįsta, darbo grupė dirba. (...) Jei VRK nuspręstų, kad yra padarytas vienas ar kitas šiurkštus partijų finansavimo pažeidimas, tokiu atveju gal būti keliamas kausimas dėl dotacijų. Būtų sprendžiamas klausimas dėl būsimų dotacijų. Šį klausimą dėl antro pusmečio dotacijų partijoms turime išspręsti iki lapkričio 15 dienos“, - kalbėjo L.Matjošaitytė.
L.Matijoašitytė BNS teigė, jog kol kas komisija yra gavusi prokurorų informacijos tik apie vieną pariją. VRK pirmininkės teigimu, siekiant objektyvumo, prokuratūros informaciją šiuo metu vertina VRK darbo grupė, sudaryta iš ne partijų deleguotų VRK narių - darbo grupei vadovauja VRK pirmininkės pavaduotojas Vincentas Vobolevičius. Jį delegavo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Generalinė prokuratūra prieš kelias savaites pranešė apie politinės korupcijos byloje pareikštus įtarimus dviems parlamente atstovaujamoms partijoms - Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai. Prokuratūra tuomet taip pat pranešė perdavusi ikiteisminio tyrimo medžiagą apie galimą Liberalų sąjūdžio „2016 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimą iš neteisėto finansavimo šaltinio“.
Specialiųjų tyrimų tarnyba įtaria, kad Liberalų sąjūdis gavo naudos per partijos pirmininko, 2012-2016 metų kadencijos Seimo nario Eligijaus Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Šarūno Gustainio galbūt neteisėtą veiklą.
Įtariama, kad E.Masiulis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, taip pat kyšius nematerialia forma. Taip pat įtariama, kad Š.Gustainis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš R.Kurlianskio už koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 8700 eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, organizuojant politinės partijos narių mokymus.
Liberalai teisėsaugos įtarimus partijai vadina interpretacijomis bei kaltę neigia.