„Lietuva nuo pat hibridinės agresijos pradžios deklaravo ir kvietė „Frontex“ agentūrą dalyvauti saugojant išorinę ES sieną. Lietuvos pozicija buvo nuosekli ir skaidri“, – antradienį VRM surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Abramavičius.
Tai, pasak jo, suteikė galimybę dalyvauti „Frontex“ Fundamentalių teisių ofisui, kuris prižiūri veiksmų teisėtumą, kaip „Frontex“ pareigūnai dalyvauja misijose ir ar jų veiksmai atitinka ES pagrindinių teisinių nuostatų įgyvendinimą
„Tam tikri neatitikimai buvo fiksuoti, apie juos jau buvo informacija. Jie fiksuoti, įvertinti ir pateikti tiek VSAT, tiek ir pačiai šaliai narei“, – pasakojo viceministras.
Į teikiamas biuro rekomendacijas, pasak A. Abramavičiaus, reikia žiūrėti rimtai.
„Tik paminėčiau, kad dalis tų nuostatų ir rekomendacijų yra jau įgyvendinta. Jų nėra tiek daug, kiek galėtų atrodyti“, – teigė jis.
Tos rekomendacijos, kaip pažymėjo viceministras, galioja ir pačiam „Frontex“.
„Tai nėra pačios agentūros rekomendacijos, o tik jos atskiro padalinio“, – akcentavo A. Abramavičius.
Jis pateikė pavyzdį, kad Lenkijoje „Frontex“ apskritai nevykdė veiklos.
„Turbūt pas juos ir tokių rekomendacijų nėra. Skaidrus veikimas ir suponuoja tam tikras rekomendacijas. Mes, kaip šalis narė, įvertinsime jas vienaip ar kitaip, bet, kita vertus, jos nėra imperatyvios, kad mes turėtume veiksmų planą greitai jas vykdyti.
Jos yra rekomendacinio pobūdžio šaliai narei. Tokiu atveju (atsižvelgsime), kiek tai neprieštaraus mūsų vykdomai apgręžimo politikai, esant hibridinei atakai, ką dviejose savo paskutinėse išvadose konstatavo ir Europos Vadovų Taryba, kiek tai neprieštaraus nepaprastosios situacijos ir ekstremalios situacijos padėčiai“, – teigė vidaus reikalų viceministras.
Lietuva, pasak jo, įvertins, kiek gali atsižvelgti ir kiek negali atsižvelgti į biuro rekomendacijas.
„Reikia konstruktyviai pažiūrėti į pastabas. Jos tikrai nėra privalomos, bet ir jas bus atsižvelgta. Hibridinė ataka tęsiasi ir situacija net aštrėja prie išorinių sienų. Galbūt ne pas mus, bet yra agresyvus Rusijos Federacijos veikimas, netgi agresyvūs ultimatumai NATO šalių atžvilgiu. Aš manau, kad krizės tikrai nesumažino, o netgi ją padidino“, – komentavo A. Abramavičius.
Viceministro teigimu, Lietuva nevykdys biuro rekomendacijos migrantus ne apgręžti, o nuvežti į pasienio punktus, kur jie galėtų pateikti prieglobsčio prašymus.
„Tokios galimybės nepaprastosios padėties sąlygomis nelabai galime svarstyti. Pagal tam tikrą kriterijų įleidžiami tik pažeidžiami asmenys. Jei mes sulaikę žalioje sienoje visus gabentume į pasienio kontrolės punktus, tai būtų ta pati atvirų sienų politika, kuri šiai dienai Lietuvoje nėra galima. Šiuo atveju toliau būtų tęsiama selektyvi politika, įvertinant tam tikrus pažeidžiamumo kriterijus“, – sakė jis.
A. Abramavičius pastebėjo, kad Lietuva jau įgyvendino kai kuriuos pasiūlymus. Pavyzdžiui, iš pasienio užkardų Lietuvoje apgyvendintus migrantus perkėlė į kitas laikino apgyvendinimo vietas, registracijos centrus.
„Šiai dienai pasienio užkardose gyvena tik penki asmenys. Vienas Baltarusijos pilietis ir keturi sirai“, – komentavo viceministras.
Jis paaiškino, kad migrantams registracijos centruose teikiama geresnė medicininė ir teisinė pagalba, yra aiškinamos prieglobsčio procedūros.
„Rekomendacijas vykdysime tiek, kiek neprieštaraus esamai sudėtingai ir geopolitinei situacijai, ir nacionalinio saugumo interesams bei nepaprastosios padėties nuostatoms. Tas faktorius svarbiausias“, – akcentavo A. Abramavičius.
„Frontex“ gali nutraukti savo misiją Lietuvoje
Viceministras nesiėmė vertinti, ar dėl „Frontex“ biuro rekomendacijų nevykdymo Lietuva galėtų susilaukti neigiamos reakcijos iš Europos Komisijos, kurios paramą bando užsitikrinti.
„Šiandien ji yra maksimaliai palanki Lietuvai. Prieš Kalėdas yra pateiktas tam tikras teisėkūrinis pasiūlymas Šengeno sienų kodekso keitimui. Aišku, tai yra ilga procedūra“, – sakė jis.
ES, anot A. Abramavičiaus, puikiai žino, kokia yra situacija Lietuvos pasienyje.
„Aš nemanau, kad čia yra kažkoks didelis įvykis. „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras rašo labai panašias ataskaitas tiek iš Graikijos, tiek kitų šalių, bet, nepaisant to, graikai taip pat sėkmingai gauna finansavimą ir „Frontex“ pagalbą.
Kas negatyviausio gali įvykti, įvertinant šiuos siūlymus, jei Lietuva imperatyviai jų visų nepriims, tai „Frontex“ misija gali būti sustabdyta. Dabar 53 „Frontex“ pareigūnai dalyvauja misijoje. Turbūt pagrindinės pasekmės būtų tokios“, – pripažino viceministras.
Jo teigimu, vargu, ar Lietuva ims priimti kitą rekomendaciją – įleisti visas šeimas, keliaujančias su nepilnamečiais vaikais.
„Negalime priimti, kad visi nepilnamečiai su šeimomis ar be šeimų būtų priimami“, – sakė A. Abramavičius, atkreipęs dėmesį, kad apgręžimo politika duoda rezultatus, nes neteisėtų migrantų srautai yra sumažėję.
„Jei dabar paskelbtume, kad atidarome sieną, tai turbūt grįžtume prie šimtų ir galbūt net tūkstančių. Tokios prabangos mes sau leisti negalime“, – pažymėjo viceministras.
Kiek vėliau jis teigė, kad „Frontex“ turės apsispręsti, ar toliau tęsti misiją Lietuvoje.
„Aš nemanau, kad iki to būtų prieinama. Pats „Frontex“ turės apsispręsti. Kita vertus, tada kvestionuokime kitaip – jei „Frontex“ nepadeda saugoti išorinių ES sienų, ar mums apskritai tokiu atveju tokia agentūra reikalinga su šimtamilijoniniu biudžetu iš visų šalių?
Galima tada gal pakviesti kokią skautų organizaciją registruoti neteisėtus migrantus ant sienos. Aišku, aš kiek šaržuoju, bet tada šalys narės gali paklausti, kiek apskritai tokia organizacija reikalinga“, – svarstė A. Abramavičius.
ES sienos statybų nefinansuos: turbūt teks susitaikyti
A. Abramavičius paaiškino, kad Lietuva siūlo keisti Šengeno sienų kodeksą, kad jis būtų labiau adaptuotas išorės sienų apsaugojimui.
„Pagrindinis mūsų siūlymas buvo įtraukti fizinį barjerą ir jo finansavimą, bet atrodo, kad fizinio barjero finansavimas yra tokia raudona linija Europos Komisijoje, tai galbūt su tuo teks susitaikyti“, – pripažino viceministras.
Lietuva bei kitos šalys, pasak jo, yra pateikę ir daugiau teisėkūros keitimo pasiūlymų.
„Migracijos politikoje dar tie sukrėtimai laukia“, – sakė A. Abramavičius.
Jis teigė nemanantis, kad sprendimas nevykdyti kai kurių biuro rekomendacijų padarys reputacinę žalą šaliai.
„Lietuva tikrai pajėgi susitvarkyti savo nacionaliniais resursais: tiek VSAT, tiek kariuomenės, savanoriais, šauliais“, – teigė viceministras.
Lietuvai – griežtos tarptautinės rekomendacijos dėl migrantų: atstūmimo turi nebelikti
Stebėseną apie migrantų padėtį atlikęs Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) Fundamentalių teisių biuras Lietuvai planuoja rekomenduoti iš esmės keisti vykdomą atstūmimo politiką. Pagal dabar paruoštą projektą, Lietuvai būtų siūloma sieną neteisėtai kirtusius migrantus siųsti ne atgal į Baltarusiją, o vežti į pasienio punktus, kur jie legaliai galėtų pateikti prieglobsčio prašymą.
Stebėseną jau nuo vasaros vykdantis biuras surinko įrodymus, kad Lietuvos pasieniečiai taiko kolektyvinį migrantų atstūmimą – praktiką, kuri prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos žmogaus teisių konvencijai.
Dar viena biuro pastaba – dėl neefektyvių prieglobsčio prašymo procedūrų. Nuo rugpjūčio, kai pradėta taikyti apgręžimo politika, Lietuva tvirtina, kad migrantai turi visas galimybes legaliai pasiprašyti prieglobsčio – jiems tereikia ateiti į pasienio kontrolės punktą, vietoj to, kad neteisėtai kirstų sieną.. Realybėje tokia tvarka neveikia – oficialiai nuo vasaros gauta 11 prieglobsčio prašymų Lietuvos pasienio kontrolės punktuose.
Patys migrantai yra pasakoję, kad Baltarusijos pareigūnai neleidžia jiems kirsti sienos pasienio punkte. Tikėtina, todėl, kad praleidus migrantus pro pasienio punktą Lietuva turėtų galimybę migrantus teisėtai grąžinti atgal į Baltarusiją kaip į saugią valstybę.
Be to, pastebima, kad Lietuvoje neveikia pažeidžiamų asmenų nustatymo sistema, apie kurią ne kartą yra pasisakę ir Seimo kontrolieriai. Ypač nerimą kelia tai, kad tarp atstumtų migrantų gali būti sunkiai sergančių žmonių, tėvų su mažais vaikais, senjorų, nėščių moterų, prekybos žmonėmis aukų.
Po šios stebėsenos Frontex Fundamentalių teisių biuras Lietuvai planuoja teikti rekomendacijas, kaip keisti migrantų politiką.
Pirmiausia, prieglobsčio pageidaujantys migrantai turėtų būti ne stumiami atgal į Baltarusiją, o nuvežti į pasienio kontrolės punktą, kur galėtų pateikti prašymą prieglobsčiui gauti.
Pasieniečiai privalo būti apmokyti, kaip atpažinti pažeidžiamus asmenis bei pastariesiems užtikrinti apsaugą. Ypač turėtų būti atsižvelgiama į vaikų interesus, juos su tėvais įleisti į šalį.
Lietuvoje politikai dažnai sako, kad migrantai piktnaudžiauja vaikais ir juos naudoja kaip skydą, tačiau Frontex Fundamentalių teisių biuras akcentuoja, kad tai neturi jokios reikšmės – vaikai bet kuriuo atveju yra pažeidžiami ir jiems turi būti užtikrinama visiška apsauga.
Šios rekomendacijos turėtų būti įteiktos ne tik Lietuvai, tačiau ir perduotos Europos Sąjungos vadovų tarybai. Jei jų būti nesilaikoma, tai galėtų suduoti smūgį šalies reputacijai tarptautinėje bendruomenėje.
Frontex savo misiją Lietuvoje pradėjo nuo liepos 1 dienos. Šiuo metu ji pratęsta iki sausio 26 dienos, mūsų šalyje dirba 54 agentūros pareigūnai.
Jie padeda VSAT užtikrinti sienos apsaugą, taip pat padeda gaudant žmonių gabentojus bei bendradarbiauja migrantų grąžinio į kilmės šalis srityje.