„Šis EK sprendimas ne tik labai svarbus, tačiau jis patvirtina ir tai, kad Lietuvos pastangos suvaldyti neteisėtos migracijos krizę yra matomos ir vertinamos tarptautinės bendruomenės. Mūsų tikslas – stipresnė ir saugesnė Lietuvos, o kartu ir ES išorės siena“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
EK, priimdama sprendimą dėl sienos stebėjimo įrangos (sraigtasparniams modernizuoti, bepiločiams orlaiviams, naktinio matymo, pirštų atspaudų skenavimo įrangai ir kt.) finansavimo, pažymėjo, kad vertina Lietuvos pastangas suvaldyti neteisėtos migracijos krizę pasienyje su Baltarusija.
Šiuo metu Lietuvos pasieniečiai, pasitelkę modernią įrangą, kontroliuoja ir atsako už apie 61 proc. ES išorės sienos. Sekama visa daugiau kaip 119 kilometrų ilgio jūros siena, visa siena su Rusija ir apie 38,6 proc. sienos su Baltarusija. Planuojama, kad 2022 metais tokios pat modernios sistemos bus įdiegtos visame sienos su Baltarusija ruože.
Rudenį EK Lietuvai skyrė 42 mln. eurų skubios paramos neatidėliotiniems poreikiams tenkinti.
Lietuva yra atsakinga už bemaž 1,1 tūkst. kilometrų ES išorinės sienos, iš jų 679 kilometrai yra siena su Baltarusija.