Trečiadienį naujienų agentūra „BelTA“, remdamasi Baltarusijos valstybiniu pasienio komitetu, pranešė, kad nuo balandžio 15 d., kai buvo paskelbtas bevizis režimas Lietuvos ir Latvijos gyventojams, Baltarusijoje apsilankė 68,7 tūkst. Lietuvos piliečių. Tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Rokas Pukinskas pažymi, kad baltarusių, kertančių pasienio ruožą yra žymiai daugiau, negu lietuvių.
„Kalbant apie lietuvius, gegužę lietuviai per sieną su Baltarusija iš viso vyko virš 79 tūkst. kartų, apimant keliones į abi puses. Taip pat čia gali būti vienas asmuo suvažinėjęs ir tris, ir keturis kartus, tai yra tiesiog vadinamas kirtimų skaičius. Negalime išrūšiuoti, kiek konkrečiai asmenų vyko, bet vienas ir tas pats žmogus gali per mėnesį daug kartų važinėti. Birželį skaičius yra 96 tūkst. 291“, – Eltai teigė R. Pukinskas.
Jis pridūrė, kad baltarusių, vykstančių į Lietuvą tiek gegužę, tiek birželį buvo daugiau, negu lietuvių vykstančių į Baltarusiją.
„Mes matome, kad Baltarusijos propaganda džiūgauja, jog pas juos vyksta labai daug lietuvių, bet iš tiesų pačių baltarusių į Lietuvą vyksta kur kas daugiau, negu lietuvių į Baltarusiją. Galime paimti gegužę, tai į abi puses baltarusių kirtimų skaičius yra virš 120 tūkst., o birželį beveik 137 tūkst. Abiem mėnesiais, baltarusių į Lietuvą atvyko daug daugiau, negu lietuvių vyko į Baltarusiją“, – sakė VSAT atstovas.
Be vizos iki Baltarusijos pasienio kontrolės punkto nuvykti buvo galima ir anksčiau
R. Pukinskas aiškina, kad VSAT neturi duomenų, kiek tikslai lietuvių vykimą į Baltarusiją galėjo paveikti įvestas bevizis režimas, nes duomenys yra stebimi kas mėnesį, ne nuo konkretaus atskaitos taško. Be to, anot jo, lietuvis be vizos pro Lietuvos pasienį į Baltarusiją galėjo vykti ir anksčiau, tačiau turėjo vizą gauti Baltarusijos pasienio kontrolės punkte.
„Pavyzdžiui, jeigu žmogus praeitą vasarą važiavo į Baltarusiją, Medininkuose pateikė pasieniečiui dokumentus, pasienietis patikrina, dokumentai galiojantys, bet pase nėra Baltarusijos vizos, tada, jis pasakydavo, kad gaus vizą Baltarusijos pasienio kontrolės punkte ir būdavo praleistas. Šiuo atveju nėra taip svarbu, ar iš Lietuvos išvykstantis asmuo turi vizą, ar neturi“, – tikino VSAT atstovas.
Daugiausiai į Baltarusiją vyksta pasienio ruožo gyventojai
Per sieną į Baltarusiją iš esmės vyksta tie patys asmenys, kurie vykdavo prieš įsigaliojant beviziam režimui, tvirtina R. Pukinskas.
Anot jo, asmenys yra periodiškai perspėjami apie tai, kokios gali būti grėsmės vykstant į Baltarusiją, taip pat, informacija ne kartą transliuota Lietuvos žiniasklaidos priemonėse.
„Į Baltarusiją daugiausiai vyksta pasienio ruožo gyventojai, aplinkinių vietovių gyventojai, kuriems vykimas į Baltarusiją greičiausiai yra arba pragyvenimo šaltinis, arba prisidūrimas prie atlyginimo. Esmė yra tokia, kad jeigu asmuo vyksta per valstybės sieną ir jo dokumentai yra tvarkingi, jo transporto priemonės dokumentai irgi yra tvarkingi, pasienietis neturi jokių teisinių svertų neleisti jam vykti“, – teigė VSAT atstovas.
„Čia yra asmens apsisprendimo teisė, pats asmuo irgi turėtų suvokti tą riziką, kuri jam gali kilti vykstant į kaimyninę valstybę ir pats turi įvertinti tą riziką“, – pridūrė jis.
Baltarusiams Lietuva ir ES patrauklesnė, negu lietuviams Baltarusija
VSAT atstovas tikina, kad baltarusiai iki šiol naudojasi galiojančiomis vizomis ir per Lietuvą vyksta poilsiauti į Europą, nes per Medininkų pasienio postą labai lengva pasiekti Vilniaus oro uostą, iš kurio vykdomi skrydžiai į turistų mėgstamas lokacijas.
„Galime atsargiai daryti išvadą, kad baltarusiams Lietuva ir Europos Sąjunga yra kur kas patrauklesnė, negu lietuviams Baltarusija. Neatmeskime ir to dalyko, kad baltarusiai vyksta į Lietuvą ir patys apsipirkti, nors jie puikiai žino, kad kai kurios prekės Lietuvoje yra brangesnės negu Baltarusijoje. Bet vėlgi, kai kurie asmenys matyt turi pinigų ir vyksta jų išleisti“, – aiškino R. Pukinskas.
Jis mano, kad neatmestina ir tai, kad baltarusiai atvyksta poilsiauti ir pačioje Lietuvoje, tačiau realias priežastis išsiaiškinti yra sudėtinga, nes statistika dėl kiekvieno žmogaus priežasčių, kodėl jis atvyksta į šalį nėra renkama ir tai yra asmens privatus reikalas.
„Asmuo gali pasakyti pasieniečiui, kad aš vykstu į artimojo laidotuves ar aplankyti giminių, o iš tikrųjų nuvažiuos iki artimiausios degalinės, apsisuks ir grįš. Neturime tokios statistikos, kokias priežastis nurodo per valstybės sieną vykstantys asmenys, tai jų asmeninis reikalas“, – tvirtino VSAT atstovas.
ELTA primena, kad Baltarusija nuo balandžio 15 d. iki gegužės 15 d. įskaitytinai įvedė bevizį režimą Latvijos ir Lietuvos piliečiams. Per šį laikotarpį Latvijos ir Lietuvos piliečiai gali neribotą skaičių kartų pasinaudoti teise įvažiuoti į Baltarusiją ir būti visoje jos teritorijoje.
Gegužės viduryje Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, jog Lietuvos ir Latvijos piliečiams bevizis režimas pratęsiamas iki 2022 metų pabaigos.
Lenkijos piliečiams bevizis režimas taikomas nuo liepos 1 d.
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas įspėjo, kad Baltarusijos režimas gali į šalį atvykstančius žmones išnaudoti propagandiniams tikslams. Lietuvos gyventojams į Baltarusiją vykti patrauklu dėl gerokai žemesnių degalų, tabako ir kitų produktų kainų.