Jos įrengimas bendrai kainuotų daugiau kaip 150 mln. eurų.
„Planuojame statyti prie pat valstybės sienos, ne žemesnę kaip keturių metrų nuo žemės, čia jau su „Concertina“ būtų“, – pirmadienį BNS sakė VSAT vado pavaduotojas pulkininkas Vidas Mačaitis.
Anot jo, tvora būtų pagaminta iš suvirinto strypinio tinklo, viršuje ji baigtųsi Y formos strypais, ant kurių būtų montuojama pjaunanti viela, vadinamoji „Concertina“.
„Ji (tinklinė tvora – BNS) būtų pastiprinta, kad nebūtų galima jos taip lengvai perkirpti“, – teigė V. Mačaitis.
VSAT siūlo pasienyje su Baltarusija įrengti 508 km tokios tvoros.
Anot pareigūno, norima statyti viengubą tvorą, nes dvigubai Lietuva neturi vietos.
„Kol kas apie dvigubą negalvojama. Mes ir tokių teritorijų kaip vengrai neturime. Būtų vienintelė tvora prie valstybės sienos“, – tvirtino pulkininkas.
VSAT skaičiavimu, tokios tvoros įrengimas su „Concertina“ kainuotų 152,460 mln. eurų.
„Rengiame technines specifikacijas ir artimiausiu metu pradėsime pirkimo procedūras. Aišku, didžiausia problema yra pinigai“, – BNS sakė vado pavaduotojas.
Priklausomai nuo finansavimo, tvoros pastatymas gali trukti ir metus, ir trejus.
„Nuo sutarties pasirašymo 98 km darbai užtruktų, mes manome, apie septynis mėnesius. Kiti etapai – 227 km truktų iki metų ir 182 km – taip pat iki metų“, – teigė V. Mačaitis.
„Viskas gali ir lygiagrečiai eiti, tik priklausytų nuo lėšų. Mes numatėme etapais, jeigu lėšos būtų skiriamos dalimis“, – paaiškino jis.
VSAT vado pavaduotojas abejojo, kad tvoros įrengimas galėtų būti pradėtas jau šiemet.
„Priklausytų, kokia žiema būtų. Manau, kad darbai tik kitais metais prasidėtų“, – tvirtino jis.
Pasak pareigūno, pirmiausia tvora būtų tiesiama pažeidžiamiausiose vietose – link sienos su Latvija ir link sienos su Lenkija.
V. Mačaičio teigimu, svarstyta statyti ir mūrinę sieną, tačiau jai Lietuvos gruntas nėra tinkamas – per daug pelkių ir durpynų.
„Visi variantai svarstyti, įvertintas geriausias, tokią ir statysime“, – teigė jis.
Kad fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija yra būtinas, pirmadienį sakė ir ten apsilankiusi Europos Komisijosnarė Ylva Johansson (Ilva Johanson).
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, fizinio barjero pasienyje su Baltarusija, įskaitant ir stebėjimo bei kitas sistemas, įrengimui iš viso gali reikėti apie pusę milijardo eurų.
Y. Johanssson teigė kol kas negalinti atsakyti, ar tvoros įrengimas galėtų būti finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų.
Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo beveik 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip keliasdešimt kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus.
Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.