Tą galima pastebėti vartant Seimo Nacionalinio Saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvados priedus. Ypač intriguojanti yra 2011 m. gegužės 10 d. VSD pažyma „Dėl lietuviškų kompanijų (ne) dalyvavimo Baltiyskaya atominės elektrinės (AE) statybose“.
Joje minima, kad kelios Lietuvos kompanijos domisi galimybėmis dalyvauti šios AE statybose. Tačiau jų galimybės yra ribotos, nes užsienio kompanijų dalyvavimą projekte griežtai kontroliuoja „Rosatom“ ir „Rosenergoatom“ vadovai, kurių pozicija Lietuvos bendrovių atžvilgiu yra prieštaringa.
Taip pat užsimenama, kad „Rosatom“ ir „Rosenergoatom“ vadovai svarstė galimybę įtraukti į projektą „patikimas“ lietuviškas kompanijas. (…) VSD duomenimis, Kazimira Danutė Prunskienė siekė tapti pagrindine tarpininke tarp minėtų bendrovių ir sprendimus priimančių pareigūnų Maskvoje.
Ir tuo atviras išvados tekstas baigėsi. Visa kita dalis išvados – 3,5 lapo teksto užtušuota. 2011 m. ekspremjerė K. Prunskienė vadovavo Lietuvos liaudies partijai, ir pasižymėjo tuo, kad tų metų rugsėjį pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su tuomet Rusijos premjero pareigas ėjusio Vladimiro Putino vadovaujama „Vieningąja Rusija“.
Kartu su K. Prunskiene šioje partijoje savo politinę karjerą yra pradėjęs ir „valstiečių–žaliųjų“ lyderis Ramūnas Karbauskis, tačiau dar 2008–2009 m. tarp judviejų jau buvo viešų nesutarimų.
O interviu DELFI jis yra sakęs, kad pirmininko pozicijos užleidimas K. Prunskienei buvo didžioji politinė klaida. Kaip žinoma, 2001 m. „valstiečiai“ susijungė su K. Prunskienės partija ir pastaroji tapo pirmininke.
Neigia, kad norėjo nuslėpti „valstiečių“ nuodėmes
Seimo NSGK pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas griežtai atmetė, kad tyrime buvo kaip nors nuslėpti „valstiečių“ nuodėmes.
„Dėl valstiečių selektyvumo aš visiškai atmetu, nes „LEO LT“ atveju mes visiškai atidengėme, ir ten buvo didelis „valstiečių“ vaidmuo. Bet noriu tik kad suprastumėte, kad „Rosatom“ nedirbo su viena partija. Jis dirbo su visomis partijomis“, – sakė V. Bakas.
NSGK pirmininkas „Rosatom“ darbo metodus lygino su žiurkių lenktynėmis.
„Jie duoda užduotį skirtingiems galios centrams, ir priverčia juos tarpusavyje konkuruoti. Mes matome, kad jie netgi tarpusavyje konfliktuoja, kuris geriau patenkins „Rosatom'o“ interesą. „Rosatom'as“ dirbo arba dirba su visomis didžiosiomis partijomis ir žiniasklaida, verslu, kuris yra priklausomas“, – sakė V. Bakas.
Pasak jo, dėl kiekvieno sakinio, ką reikėtų išslaptinti, NSGK ir VSD konsultavosi.
„Sprendimai buvo priimami bendru sutarimu, ir jeigu išviešinimas padarytų dar didesnę žalą mūsų valstybei, negu yra daroma, tai mes neviešindavome tokių dalykų. Arba jeigu vyksta žvalgybiniai, kriminalinės žvalgybos tyrimai, mes neviešindavome tokių dalykų“, – sakė V. Bakas.
„Mes įvardijome „MG Baltic“, kur tikrai yra surinkta įrodymų. Tai kol kas nėra nusikaltimai, bet mes tikrai nenorime laukti, kol įvyks nusikaltimas, ir atsiras „MG Baltic“ ir „Rosatom“ sąjunga. Mums svarbu informuoti visuomenę apie procesus, kurie yra grėsmingi, ir apie suartėjimą, kuris yra grėsmingas valstybės demokratijos pamatams“, – sakė V. Bakas.
Pasislėpė viena iš žiniasklaidos grupių
Pasak NSGK pirmininko, viešuose dokumentuose buvo maksimaliai atvertas žiniasklaidos vaidmuo.
„Yra dar šiek tiek apie vieną iš grupių. Taip pat yra 12 pažymų, kurias mes pasiūlėme išviešinti, ir tada mes turėsime visą vaizdą, kaip atrodo žiniasklaidos savininkų pažeidžiamumas“, – sakė V. Bakas.
NSGK pirmininkas taip pat užstojo žurnalistus, esą jie niekuo dėti ir jie nebuvo tiriami, dėmesio centre atsidūrė „savininkai, kurie puikiai suprato, ką daro ir kur veliasi“.
Perklausus apie pažymose minimą Tomą Dapkų, V. Bakas irgi pradėjo aiškinti, kad jis nėra centrinė figūra. „Prie ko čia Tomas? Kartais jis tikrai būdavo žurnalistas, kartais gal klausimų kyla dėl veiklos, bet jis čia pats atsakys.
Tikrai Tomas nėra pagrindinė figūra, ir tai, kad čia jį kažkas sureikšmino.. Tomas neturėjo savo intereso arba mes jo nenustatėme, tiesą sakant, net netyrėme“, – sakė V. Bakas.
Pasak jo, tyrime buvo bandoma išsiaiškinti „MG Baltic“ veiklos metodus.
„Kita interesų grupė yra „Rosatom“, kažkiek tyrinėjome „Gazprom“, „VP Market“ didįjį projektą“, – sakė V. Bakas.
Jaučiasi užlipę VSD ant nuospaudos
Kaip matoma iš viešos stenogramos, komitetui liudijęs T. Dapkus kalbėjo apie tai, kad jo santykis su VSD buvo komplikuotas. Jis tikino manąs, kad VSD jam kerštauja, nes 2006 m. kėlė klausimus prieš konkrečius VSD pareigūnus.
„Aš esu žmogus, žurnalistas, kuris dabar patiria beprecedentį spaudimą, ir aš tai sieju su mano domėjimųsi ir kritika aukštais VSD pareigūnais – visų pirma L. Jurgelaičiu, R. Petrašiūnu ir K. Budriu“, – kalbėjo T. Dapkus.
Apie tai, kad, galbūt, yra užlipęs VSD ant nuospaudos, užsimena ir buvęs žurnalistas, Andriaus Kubiliaus patarėjas jo premjeravimo metu Virgis Valentinavičius.
Jam sukėlė nuostabą, kad jo pavardė atsidūrė VSD pažymoje, nors jis jau devyneri metai su koncernu neturi nieko bendro, nors „kai kurie veikėjai, kurie su koncernu kontaktavo pastaruosius trejus–ketverius metus“ ten nėra minimi.
„Tai kyla klausimas, pagal ką atrinkinėta. Mano atveju, manau, kad čia yra VSD nuostatos iš tų laikų. Aš žinau, kad kai buvau patarėjas, VSD prezidentūroje irgi apie mane formuodavo tam tikrą neigiamą nuomonę. Man buvo labai sunku įrodyti, kad aš dirbu tik Kubiliui. Dabar tarytum viskas grįžo“, – sakė V. Valentinavičius.
Nepaisant to, kaip buvo pasirinkta informacija, kuri buvo viešinama, jis teigiamai įvertino komiteto siūlymus steigti ombudsmeno instituciją, reglamentuoti lobizmo, partijų finansavimo procesus.
Nekvestionuoja institucijos patikimumo
NSGK pirmininkas paaiškino, kad ombudsmeno institucija reikalinga ne tam, kad politikai galėtų kontroliuoti specialiąsias tarnybas. Esą NSGK ir taip užtenka galių užduoti klausimas. Ji daugiau skirta visuomenei pagelbėti, paaiškinti V. Bakas.
NSGK pirmininkas buvo linkęs galvą guldyti už komiteto išvadų tekstą. Tačiau patikslino, kad jis nekalba apie priedus, nors teigė neturįs abejonių dėl specialiųjų tarnybų patikimumo.
„Aš šiandien esu tik dėkingas žvalgybos pareigūnams, kurie dirbo nepaisydami ir nepalankių politinių vėjų. Pavyzdžiui, 2008–2012 m. tokiems žvalgybiniams tyrimams tikrai nebuvo palankus laikotarpis, jeigu kalbėtume apie politinę daugumą, o jeigu dar anksčiau – Darbo partijos valdymas, Tvarkos teisingumo laikotarpis taip pat nebuvo palankus.
Nepaisant to buvo žmonės, kurie yra visiški valstybės patriotai, atliko savo darbą ir šiandien mes turime galimybę kartu su visuomene pasikalbėti, ką gi mums daryti. Menkinti žvalgybos negalime, mes kaip tik turime padrąsinti ir saugoti savo pareigūnus, kurie turi stuburą“, – sakė V. Bakas.
Atsakydamas į T. Dapkaus pastabą, jis teigė, kad kiekvienas, „kas gilinasi į politinį šalies gyvenimą“, gali patikrinti, ar užrašyti teiginiai yra tiesa.
„Aš nesu girdėjęs, kad kokia nors frazė būtų neteisinga. Matau tam tikrą norą vėl pradėti persekioti atskirus žvalgybos pareigūnus, institucijas už esamas ar tariamas jų nuodėmes“, – sakė V. Bakas.
Pasak jo, žvalgyba ir jos bendradarbiavimas su sprendimų priėmėjais per nepriklausomybės laikotarpį nemažai pakito.
„Buvo laikotarpis, kai ta informacija buvo teikiama ir žodžiu. Buvo laikotarpis. kai ji buvo teikiama fragmentiškai. Buvo laikotarpis, kai daugiau įtakos turėjo atskirų padalinių vadovai. Taip buvo sukonstruota bendradarbiavimo sistema, dabar sistema yra sutvarkyta. Niekas negali lakstyti atskirai su savo kažkokios pažymomis. (…) Tie mechanizmai yra geri“, – sakė V. Bakas.
Komiteto narei nėra taip viskas aišku
Kita NSGK narė „konservatorė“ Rasa Juknevičienė nebuvo linkusi taip visko piešti tik šviesiomis spalvomis. Ji sutiko, kad išviešinta ne viskas.
„MG Baltic“ dalis yra visa išviešinta, o visa kita, kur yra svarbių dalykų, susijusių su akivaizdžiomis įtakomis per Lietuvos politikus iš Kremliaus, taip ir nebuvo iki galo atskleista. Bet žinote, tą tyrimą gali tęsti be galo. Jau norėjosi kuo greičiau priimti išvadas, nes tai nekeičia jų esmės. Bet iš tikrųjų daug klausimų kyla“, – sakė R. Juknevičienė.
Pasak jos, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir VSD elgėsi labai skirtingai sprendžiant dėl informacijos išviešinimo.
„Jeigu STT praktiškai nieko neišviešino, viską – tik abstrakčiomis frazėmis, tai VSD išviešino, bet išviešino tik tam tikrą dalį informacijos“, – sakė R. Juknevičienė.
Parlamentarė siūlė nesuplakti V. Valentinavičiaus ir T. Dapkaus epizodų.
„Kalbant apie T. Dapkų, manau, kad yra tam tikrų klaustukų, jeigu iš tiesų tą VSD tekstą rašė tie patys arba susiję žmonės, kurie tuomet nesakė tiesos, prisidėjo prie to, kad mes taip sunkiai tyrėme VSD veiklą po V. Pociūno žūties. Ten buvo visko. Ten buvo tiek manipuliavimo, toks karas prieš Seimo komitetą, daugelis žmonių jau to nebeprisimena, o kiti iš viso nedalyvavo politikoje“, – sakė R. Juknevičienė.
Tačiau, pasak parlamentarės, kalbant apie T. Dapkų, yra daug kitų epizodų, kurie „nepuošia nei jo, nei žiniasklaidos“.
„O V. Valentinavičiaus – Aukščiausiojo teismo epizodas, kada Seimas 2008–2009 m. buvo įtampose su tuometiniu prezidentu dėl Vytauto Greičiaus atleidimo.
Taip nebuvo todėl, kad T. Dapkus kažkam skambino. Iš tikrųjų ir aš daug su juo bendravau tada. Šitas epizodas yra įdėtas pažymose į „MG Baltic“ skyrių, nors T. Dapkus net nedirbo LNK, jis dirbo LRT, ir jokio ryšio su kažkokia menama priklausomybe su „MG Baltic“ būti negalėjo, bent jau tų, kurie bendravome su juo kontekste. Lygiai taip pat ir V. Valentinavičius“, – kalbėjo R. Juknevičienė.
Parlamentarės manymu, komitetas teisingai padarė, kad vienbalsiai nusprendė to epizodo į išvadas neįtraukti, nes „yra labai daug klaustukų“.
„Aš rekomenduočiau ir dabartinei VSD vadovybei taip lengva ranka nepasirašinėti po viskuo, ką pateikia jiems jų pavaldiniai, kurie tiesiogiai rašo tuos tekstus“, – sakė R. Juknevičienė.
Pasak jos, NSGK nariams nebuvo žinoma, kurie tiksliai pareigūnai rašė tekstus.
„Per T. Dapkaus liudijimą atėjo šita informacija. Mes pasitikėjome, man net į galvą neatėjo, kad gali būti tie patys žmonės, kurie rašė. Paskui NSGK pirmininko valingu sprendimu buvo atsisakyta pakviesti ir juos į komitetą. Komitetas daug ko nepakvietė. Bet kadangi šitas epizodas visai buvo išimtas, kaip neįtikinantis, tada nebekilo jau daugiau ir norų. Nes jau ir taip mėnesiui pratęstas komiteto darbas“, – sakė R. Juknevičienė.
NSGK narė atkreipė dėmesį, kad išvadose numatoma kreiptis į VSD vadovybę, kad ji išviešintų ir žymiąsias 12 pažymų.
„Mes negalime išviešinti. Tai nėra mūsų nuosavybė. Jos guli Seime, bet slaptumo grifą yra uždėjęs VSD. Bet mes tai buvome labai už, todėl, kad tai irgi atskleidžia anų laikų kontekstą.
Ir dar kai kurios detalės yra – kai VSD pateikia senas pažymas iš 2006–2008 m. laikotarpio, kurios aiškiai tuomet buvo manipuliuojančios, ir tai padaro šita vadovybė, tai man irgi liko tam tikras kartėlis dėl to“, – sakė R. Juknevičienė.