Prieš kelias savaites į viešumą patekusioje VSD informacijoje apie teismo politinės korupcijos byloje laukiančio „MG Baltic“ veiklą teigiama, kad šio koncerno atstovai per savo valdomas žiniasklaidos priemones darė neteisėtą spaudimą politikams, valstybės tarnautojams ir pareigūnams. VSD vertinimu, tokia veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
NSGK pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad komiteto tyrime minimas ne tik „MG Baltic“. Pasak jo, domėtasi „penkiomis-šešiomis pagrindinėmis grupėmis“. DELFI turimi duomenys atskleidžia, kad tarp jų figūruoja ir įmonių grupė „Vilniaus prekyba“.
„2006-2007 metais įmonių grupės „Vilniaus prekyba“ (VP) akcininkai ir vadovai, siekdami įgyvendinti „Leo LT“ (nacionalinio investuotojo – DELFI) projektą ir tuo pačiu užvaldyti pagrindines Lietuvos energetikos sektoriaus įmones, siekė kompromituoti, pirkti ar kitokiais būdais paveikti šiam projektui nepritariančius ar jam besipriešinančius politikus, institucijų vadovus bei visuomenės veikėjus.
Pasinaudodamas esmine įtaka šalies mažmeninės prekybos bei kituose ūkio sektoriuose, VP grupė siekė daryti neigiamą poveikį kitoms verslo grupėms, kurioms šis sandoris nebuvo naudingas“, – nurodoma VSD parengtoje išslaptintoje informacijoje.
Taikinyje – „Leo LT“ oponentai
DELFI primena, kad 2007 metais Lietuvos energetikoje buvo pradėtas formuoti darinys, pakrikštytas trigalviu slibinu. Tuometinio socialdemokratų lyderio Gedimino Kirkilo vadovauta Vyriausybė ėmėsi kurti nacionalinio investuotojo bendrovę „Leo LT“, turėjusią pastatyti naują atominę elektrinę vietoje tuo metu jau uždarinėtos Ignalinos jėgainės.
Šioje bendrovėje, kartu su valstybine „Lietuvos energija“ bei skirstomųjų tinklų įmone „Rytų skirstomieji tinklai“ (RST), pozicija buvo numatyta ir privačiam kapitalui – „Vilniaus prekybai“ (buvusi „VP Market“), per jos akcininkų įkurtą „NDX energiją“ keleriais metais anksčiau už 540 mln. litų (156,5 mln. eurų) įsigijusiai „Vakarų skirstomuosius tinklus“ (VST).
Kaip nurodoma VSD informacijoje, 2006-2007 metais VP rengėsi „atsakomosioms priemonėms“, kurios būtų nukreiptos prieš šiam projektui besipriešinančias verslo grupes ir politikus. Nors VSD pažymoje pavardės vis dar užtušuotos, iš to meto konteksto galima susidaryti įspūdį, jog verslininkai svarstė galimybę kompromituoti vieną Seimo narį, kuris aktyviai ragino nagrinėti numatomo sandorio skaidrumą – tai galėjo būti 2011 metais miręs garsus advokatas, buvęs parlamentaras Kęstutis Čilinskas.
Taip pat gali būti, jog kritiką planuota nukreipti ir prieš „Leo LT“ aktyviai kritikavusį finansų analitiką Raimondą Kuodį. Prieš dešimtmetį, aiškindamas, kodėl privatus verslas į projektą buvo įtrauktas neskelbiant viešos atrankos, jis teigė, esą verslininkai pasiskyrė patys.
„Klausimas, kas pasiūlė šią nacionalinio investuotojo idėją? Kodėl būtent „VP Market“ pasirinktas šiuo partneriu? Atsakymas – jis („VP Market“ – DELFI) pasirinko pats save, jis pasiūlė šią schemą“, – tuo metu kalbėjo ekonomistas.
Dalyvavo politikai, nors VSD to nemini
VSD medžiagoje nurodoma, kad rengiantis įgyvendinti „Leo LT“ projektą, kilo konfliktas tarp VP savininkų ir koncerno „MG Baltic“ vadovų. Iki tol šių verslo grupių santykiai buvę „kolegiški“: jų atstovai reguliariai rinkdavęsi aptarti abiem pusėms aktualių politikos bei verslo klausimų. Tačiau situacija esą pasikeitė po VST privatizavimo, įvykusio 2003 metų gruodį, valdžioje esant socialdemokratams.
Esą VP paskelbus apie planus įsigyti ir RST, kurių privatizavime ketino dalyvauti „MG Baltic“, pastarojo koncerno vadovai aktyviai prisidėjo prie pasipriešinimo „Leo LT“ steigimui. Į viešumą patekusioje VSD informacijoje apie politinį to laikotarpio kontekstą nekalbama, tačiau anksčiau žiniasklaidoje buvo skelbta, kad procese aktyviai dalyvavo tuo metu valdžioje buvę politikai.
2007-aisiais valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos tuometinis vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis bendražygiams išplatino laišką, kuriame tvirtino, kad „be jokio konkurso viena privati kompanija ima į savo rankas ir projekto versijos kūrimą, ir jos įgyvendinimą“.
„Kaip paneigti gandus apie tai, jog iš privatininkų pusės šio projekto „stūmimui“ skirta apie 100 mln. litų (apie 30 mln. eurų) – tiek žiniasklaidai, tiek politikams“, – retoriškai klausė socialdemokratas. Tokie duomenys minėti žiniasklaidoje, tačiau STT tada tvirtino jokios informacijos neturinti.
Kaltino ryšiais su užsienio žvalgybomis
VSD pažymoje nurodoma, kad konflikto tarp verslo grupių kulminacija tapo 2007 metų pabaigoje nuskambėję VP vadovų pareiškimai, esą „Leo LT“ žlugdymo planai buvę parengti koncerne „MG Baltic“, taip pat paskleista žinia, neva „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus palaiko ryšius su užsienio žvalgybomis.
Žiniasklaidoje rašyta, jog bendradarbiaujant su Rusijos saugumo tarnybų rezidentais bei žlugdant nacionalinio investuotojo projektą D. Mockų apkaltino tuometinis „NDX energija“ valdybos narys Žilvinas Marcinkevičius.
„Kas juos iš tikrųjų ruošia ir kokiuose centruose jie yra ruošiami, aš tokios informacijos nežinau, bet kad šie planai parašyti ir sudėlioti buvo pono Mockaus „MG Baltic“ kompanijose, tą žinau“, – teigė „NDX energijos“ valdybos narys.
Tuo metu VP nutraukė „MG Baltic“ valdomoms bendrovėms „Stumbras“ bei „Apranga“ palankias sutartis VP prekybos tinkle bei centruose „Akropolis“. D. Mockus, savo ruožtu, dėl Ž. Marcinkevičiaus pasisakymų kreipėsi į teismą. Po kelerių metų, „Leo LT“ projektui skandalingai žlungant, „VP Grupės“ prezidentas Nerijus Numavičius konkurento atsiprašė viešu laišku.
VSD informacijoje nurodoma, kad „susitaikymo sąlygos“ – viešas atsiprašymas, finansinės žalos padengimas ir kita – buvo suderintos 2009 metų rudenį VP akcininkų iniciatyva vykusių VP ir „MG Baltic“ vadovų susitikimų metu.
Suvienijo bendros grėsmės
Nepaisant buvusių konfliktų, VSD informacija atskleidžia, kad VP ir „MG Baltic“ santykiai nenutrūko ir vėlesniais laikais. Kaip nurodoma, abi grupės aktyviai bendradarbiavo ir 2015 metais, kai, kilus skandalui dėl VP galbūt nesumokėtų mokesčių, ši grupė siekė užsitikrinti „MG Baltic“ palaikymą.
Kontaktai esą buvo palaikomi tarp tuometinės VP vadovės Dianos Dominienės bei „MG Baltic“ viceprezidento pareigas ėjusio Raimondo Kurlianskio.
Pažymoje nurodoma, kad 2015-ųjų rugpjūtį įvyko R. Kurlianskio ir tuometinio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo Dainoro Bradausko susitikimas. Jame esą kalbėta ir apie VP situaciją, nes „MG Baltic“ neva asmeniškai priėmė M. Marcinkevičiaus kaltinimus dėl nesumokėtų mokesčių ir todėl pradėjo rengtis atsakomiesiems veiksmams.
Teikiamoje informacijoje cituojamas minėtame R. Kurlianskio ir D. Bradausko susitikime vykęs pokalbis, kuriame esą buvo susitarta dėl bendradarbiavimo.
„... visų pirma, tai, aišku, Mindę (manoma, M. Marcinkevičių) ir mes dar pridaužysim, nes jis čia maždaug sušuko – visi didieji yra vagys... ir tas mums, ir man, ir Dariui (manoma, D. Mockui) labai nepatiko...“, – neva kalbėjo R. Kurlianskis. Po to jis paprašė D. Bradausko „pakuruoti tą procesą“.
Esą buvo sutarta, kad apie VP mokestinės analizės metu gautus rezultatus bus informuota ir D. Dominienė, bet tai bus padaryta per R. Kurlianskį. „Aš rasiu, kaip su Diana pakalbėti, tu nepergyvenk“, – sakęs šis verslininkas.
VSD duomenimis, prieš šį susitikimą ir po jo R. Kurlianskis iš tiesų kontaktavo su D. Dominiene.
Naudojosi vieni kitų paslaugomis
VSD informacija atskleidžia, jog Generalinei prokuratūrai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl VP ir N. Numavičiaus veiklos, VP naudojosi „MG Baltic“ paslaugomis. Per šio koncerno valdomas žiniasklaidos priemones esą buvo skleidžiama neigiamo pobūdžio informaciją apie buvusį generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį.
Jis, prasidėjus tyrimui, laikinai vadovavo Generalinei prokuratūrai. Pažymoje nurodoma, kad vėliau D. Raulušaitis išėjo iš prokuratūros ir įsidarbino advokatų kontoroje „Sorainen“, kuri atstovavo M. Marcinkevičiaus interesams.
Viešumą pasiekusioje VSD pažymoje cituojama 2016 metų vasarį rašyta D. Dominienės žinutė, kurioje teiraujamasi, ar bus paviešinta žinia apie, galima numanyti, D. Raulušaitį.
Čia pateikiamas ir R. Kurlianskio duotas pavedimas koncernui „MG Baltic“ pavaldžioje žiniasklaidoje patalpinti su tuo susijusią informaciją. „Pagrindine tema (straipsnis apie Darių Raulušaitį) išleiskit pirmad ryte portale. Jaučiu, bus gera bomba. R.K.“, – skamba verslininko žinutė. Netrukus koncerno valdytame portale pasirodė straipsnis „Kieno interesams atstovavo dar neseniai Generalinei prokuratūrai vadovavęs Raulušaitis?“.
„Pažymėtina, kad minėtu laikotarpiu labai pagerėjo VP ir „MG Baltic“ santykiai: VP atsilygino koncerno vadovams už pagalbą, suteikdama dideles nuolaidas „MG Baltic“ valdomai bendrovei „Mineraliniai vandenys“, prekiaujančiai „Maxima“ prekybos centruose“, – nurodoma VSD informacijoje.
Palaikė ryšius su Zuoku
Pažymoje taip pat teigiama, kad per nuolaidas VP valdomuose prekybos centruose buvo atsiskaitoma ir su tuometiniu Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderiu Vilniaus meru Artūru Zuoku, kurį su VP savininkais esą siejo prieštaringi ryšiai.
Šis politikas minimas 2004 metais priimtos Elektros energetikos įstatymo naujos redakcijos, esą naudingos VP, svarstymo kontekste. VSD informacijoje nurodoma, kad šis projektas sukėlė konfliktą tarp VP ir įmonių grupės „Rubicon group“, neva prekybininkams gavus informacijos, jog A. Zuokas organizavo įstatymo kritiką. Tuo metu A. Zuoko vadovaujami liberalcentristai Seime veikė opozicijoje.
DELFI primena, kad Elektros energetikos įstatymas tuometinės Vyriausybės, vadovautos socialdemokratų lyderio Algirdo Brazausko, iniciatyva skubiai taisyti buvo pradėtas praėjus pusmečiui po to, kai VST buvo parduoti VP įkurtai „NDX energijai“. Projektas, prie kurio rengimo prisidėjo tos pačios „NDX energija“ atstovai, kairiųjų dominuojamo Seimo buvo palaimintas vos per kelias savaites.
Įstatymo pakeitimas leido susieti gaunamo pelno normas su įmonių turto verte – tuo metu teigta, kad tai sudarė sąlygas elektros energiją tiekiančioms bendrovėms, tarp jų ir VST, padidinti savo vertę ir reikalauti iš valstybės nustatyti didesnes elektros energijos kainas.
VSD informacijoje nurodoma, neva duomenų apie A. Zuoko veikimą VP atstovai gavo iš šio politiko konkurento D. Mockaus. Pažymoje teigiama, kad po to vyko „beveik viešas VP savininkų ir A. Zuoko konfliktas“ dėl apribojimų Vilniaus „Akropolio“ plėtrai, kuris buvęs išspręstas tik baigiantis Vilniaus savivaldybės tarybos kadencijai 2007 metais.
Po to, VSD duomenimis, VP ir toliau su A. Zuoku palaikė ryšius. „Šių santykių tikslas – nekilnojamojo turto projektai, parama Jono Meko muziejui ir kita“, – nurodoma informacijoje.
Pasitaikančius konfliktus VP savininkai neva sprendė darydami nuolaidas A. Zuoko šeimai priklausančių parduotuvių patalpų nuomai.
Pažymoje akcentuojama: „Skirtingai nei koncerno „MG Baltic“ vadovai, kurie taip pat konfliktavo su A. Zuoku, VP savininkai „nesikišo į politinius reikalus ir vadovavosi „sveika“ verslo logika“.