Tokius projektus, kartu su dezinformacijos ir sabotažo kriminalizavimu, trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje pristatė VSD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Budrys.
„Mūsų vertinimu, asmenys, kurių veikla nesuderinama su mūsų nacionalinio saugumo interesais, tai reiškia, kad tie asmenys, kurie remia agresoriaus vykdomą politiką regione, kurie remia sienų perpaišymą, remia tarptautinės teisės pažeidimus, prieštarauja mūsų nacionalinio saugumo postulatams, interesams, mūsų narystei NATO ir panašiai, jie neturėtų dirbti valstybės statutinėje tarnyboje, tose institucijose, kurios būtų mūsų ginkluotų pajėgų sudėtinė dalis. Šiuo metu tokio įstatyminio apribojimo nėra“, – sakė K.Budrys.
Pasak jo, VSD lygiai taip pat laikosi pozicijos, kad tokie asmenys neturėtų turėti teisės laikyti ginklą savo namuose.
Po komiteto posėdžio atsakydamas į žurnalistų klausimus K.Budrys sakė, kad galimai nelojalių pareigūnų statutinėse institucijose gali būti „dešimtys“.
„Taip, jų (nelojalių pareigūnų tarnyboje) yra, mes kalbame su institucijomis, kuriose jie yra, su kai kuriomis randame sprendimus, ypač su tomis, kurios turi stiprias imuniteto tarnybas, tačiau visi pripažįsta, kad įstatyminio pagrindo tai apriboti nėra. Įvairūs skaičiai įvairiose institucijose, jei kalbame paie pareigūnus, dešimtys“, – sakė K.Budrys.
Apie galimai nelojalius pareigūnus pernai gruodį pirmą kartą viešai prabilo Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius, anksčiau prieš kelerius mėnesius perėmęs vadovavimą šiai tarnybai. Tuomet interviu naujienų portalui delfi.lt jis teigė, kad tarnyboje „yra nelojalių tarnybai, nelojalių valstybei žmonių“, kurių dalis „karo atveju ginklus atsuks prieš mus“.
Kitų statutinių organizacijų vadovai tuomet teigė, kad pas juos tokių problemu nėra, nors anksčiau – būta, o kaip galimos nelojalumo apraiškos minėti Rusijos agresiją palaikantys įrašai socialiniuose tinkluose, Georgijaus juostelės paskyrose ir panašūs.