„VSD vertinimu, Lietuvoje terorizmo grėsmės lygis išlieka žemas“, – rašoma tarnybos pranešime.
Pasak departamento, nuo šių metų pradžios Lietuvoje nenustatyta ekstremistinių organizacijų ar pavienių ekstremistų, ketinančių ir galinčių rengti teroristinius aktus.
Lietuvoje nefiksuota smurtinio ekstremizmo apraiškų, teroristiniai aktai lieka mažai tikėtini, ekstremistinių ideologijų sklaidos ir radikalizacijos šalyje nepaskatino ir pandemijos sukelta krizė. Dėl suvaržyto judėjimo tarp Europos šalikų ir trečiųjų šalių sumažėjo galimybių radikalių pažiūrų asmenims atvykti į Lietuvą.
Penktadienį teisėsauga pranešė, kad pernai rudenį Vilniuje kėsintasi įvykdyti teroro aktą: teismui perduota byla, kurioje asmuo kaltinamas pasikėsinimu sugadinti svetimą turtą dideliu mastu, įbauginti visuomenę, sukelti pavojų daugelio žmonių gyvybei ir padaryti didelę žalą Lietuvoje veikiančioms finansinėms įmonėms įvykdydamas jo planuotą teroro aktą.
Jis įtariamas prie tarptautinės bendrovės „Western Union“ padėjęs savadarbį sprogmenį, kuris nesuveikė.
Nusikaltimu įtariamas 1999 metais gimęs lietuvis, priskiriantis save ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistų ,,Feuerkrieg Division“ grupuotei. Jis įtariamas teroristiniais tikslais gaminęs ir laikęs didelės sprogstamosios galios sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas.
VSD duomenimis, 2018–2019 metais Europoje padaugėjo vienai iš radikaliausių neonacizmo atmainų, vadinamajai „Siege“ ideologijai, simpatizuojančių asmenų. Šiemet pateiktame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad tokia tendencija padidina teroro aktų ir kitų smurtinių nusikaltimų tikimybę, nes „Siege“ rėmėjai smurtą, terorą, sabotažą ir partizaninio karo veiksmus laiko vieninteliu būdu pasiekti tikslą – sugriauti demokratinę santvarką ir įtvirtinti vadinamąją baltųjų viršenybę.
Anot VSD analitikų, „Siege“ ideologijos propaguotojų veiklos taktika turi daug panašumų su ISIL teroristų naudojamasi metodais. Raginama teroro aktus ir kitus smurto išpuolius rengti savarankiškai, naudojant „vienišo vilko“ ar nedidelių grupių taktiką. Naudojami konspiracijos metodai ir anonimiškumą padedantys išlaikyti informacinių technologijų įrankiai. Potencialių „Siege“ smogikų sąrašas yra labai platus: į jį patenka ne tik rasinių, etninių ar religinių mažumų atstovai, bet ir visi dešiniojo ekstremizmo ideologijų nepropaguojantys asmenys.