– Ar VSD akiratyje yra kariuomenės ir visuomenės supriešinimas? Ar Jūs stebite tam tikras grupes, žmones, kurie siūlo, užuot pinigus skyrus karo reikmėms, skirti juos švietimui, socialinėms reikmėms, kultūrai?
– Taip, be abejo stebime. Tokie procesai, kai žmonės svaidosi tokiais nepamatuotais teiginiais, iš tikrųjų daro žalą valstybei. Valstybei svarbu tiek kultūros, tiek meno, tiek socialinė politika, tiek ir gynybos politika. Viskas turi būti subalansuota. Tokie pareiškimai mažiausiai vertintini kaip labai neatsakingi.
– Vertinimas paskelbtas, ir jūs iš karto buvote sukritikuoti. Pirmiausia, dėl to, kad beveik viskas visiems buvo žinoma tiems, kurie seka šitą temą. Ir aš prisipažinsiu, mes iš tiesų taip pat esame rengę siužetus.
– Na, matote, jeigu kažkas tikisi labai didelių siurprizų iš VSD ar iš žvalgybos, tai aš iš karto turiu nuvilti, todėl, kad mes negalime dėl tam tikrų slaptumų pateikti labai įdomios medžiagos. Mūsų tikslas, kaip ir jūsų, beje, yra informuoti visuomenę apie esamas grėsmes.
– Terorizmas atsidūrė ataskaitos pabaigoje, nes mums tai mažiausiai rūpi?
– Mes jau keletą metų iš eilės vertiname. Vis dėlto didžiausia grėsmė yra mūsų rytinė kaimynė. Kaip bebūtų gaila, matome tendencijas, kurios negerėja. Situacija taip pat negerėja. Mes akcentuojame Rusiją, nes kol kas matome blogybes, kylančias iš šios šalies.
– Ataskaitoje minima, kad Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba pagrindinį dėmesį skyrė Lietuvos užsienio politikai, stebėjo vidaus politikos procesus ir energetinių projektų įgyvendinimą, ir kad šios tarnybos karininkai mėgino megzti ryšius Lietuvoje, jos valstybinėse institucijose bei kitose organizacijose. Kaip jiems pavyko tai padaryti? Ar daug buvo tokių užverbuotų žmonių?
– Žinote, aš labai nenorėčiau komentuoti tyrimų, kurie dar vyksta iki šiol. Apsiribosiu tuo, kad pasakysiu, jog tai slapta informacija ir jos nekomentuosiu.
– Ar galite pasakyti, ar šiuo metu tie Rusijos žvalgybos karininkai tebėra čia, Lietuvoje, ar jie tebeveikia?
– Vėlgi pasakysiu tą pačią litaniją – dabar apie tai negaliu kalbėti.
– Ir negalite pasakyti, kas atsitiko su tais, kurie buvo užverbuoti?
– Nekomentuosiu.
– Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos gali naudotis savo techninėmis galimybėmis ir klausytis juos dominančių pokalbių Lietuvoje. Ar jos tai naudoja ir klausosi mūsų pokalbių? Ir kokių? Kas juos domina?
– Kokių jie pokalbių klausosi, tikrai nesakysiu, bet tiesiog atsakysiu klausimu į klausimą – jūs, nusipirkusi naują telefoną, pasidedate į lentyną ir žiūrite į jį? Be jokios abejonė, jūs jį naudojote. Turbūt ir jie naudoja.
– Bet jūs turite tokių duomenų?
– Nepaneigsiu šito fakto.
– Rusija siekia sukurti ir vystyti visumą karinių priemonių, sakoma ataskaitoje, kurios krizės kilimo ar karo atveju turėtų izoliuoti konflikto regioną. Aš taip suprantu, kad sąjungininkai negalėtų patekti į mūsų teritoriją nei iš žemės, nei iš oro. Kaip toli Rusija yra pažengusi su tais pajėgumais? Ar jie tokie, kad gali uždengti mūsų valstybę?
– Šiais metais išėjo bendra ataskaita. Buvo [pateiktas] bendras karinės žvalgybos (AOTD) vertinimas ir civilinės žvalgybos (VSD) vertinimas. Šie klausimai, ko gero, daugiau turėtų būti adresuojami AOTD direktoriui. Jis yra didesnis ekspertas ir daugiau žino, negu aš.
– Bet Jūs buvęs kariškis, Jūs irgi turėtumėte žinoti.
– Bet aš paliksiu vis dėlto vietos kolegai.
– Cituoju: „yra požymių, kad Rusijos specialiosios paskirties kariniai daliniai taikos metu atlieka prasiskverbimus į užsienio valstybes.“ Ar galite pasakyti, kad jie buvo patekę ir į Lietuvos teritoriją?
– Čia vėlgi Antrojo departamento (AOTD) vertinimas. Jie turėtų atsakyti, jie geriau žino.
– O jūs nežinote, ar taip buvo, nes skamba grėsmingai?
– Aš gal tai paliksiu kolegoms. Skamba grėsmingai, pritariu.
– Informaciniam saugumui yra pavojingi agentūros „Rossija segodnia“ planai įteisinti Lietuvoje propagandinį multimedijos projektą „Sputnik“. Lietuvoje tas projektas bandomas įgyvendinti per portalą „baltnews.lt“, kuriam vadovauja Anatolijus Ivanovas. Juk aišku, ir ataskaitoje rašoma, kad portalas veikia neskaidriai, kad jis propagandinis, kad neaišku, kaip jis yra finansuojamas. Kodėl šis portalas apskritai veikia?
– Situaciją stebime, bet reikalas tas, kad tas portalas veikia įstatymo ribose.
– Latvijos valstybinės institucijos oficialiai paskelbė, kad jos įsikišo ir „Sputnik Latvija“ jau nebeveikia. Kodėl Lietuva negali to padaryti?
– Žinote, ir man tas pats klausimas kyla. Lietuva, aš manau, kad gali padaryti, tiesiog reikia pakoreguoti įstatymus.
– Prie Jūsų įvardytų judėjimų minimi du signatarai ir vienas Seimo narys. Ar galite pasakyti, kad tai yra prorusiškos nuotaikos ir kalbos, ar tai jau galima vadinti kažkokia konkrečia kenkėjiška Lietuvai veikla?
– Aš tikrai nenorėčiau sakyti, kad signatarai veikia kenkėjiškai ar veikia prieš Lietuvą. Tiesiog mūsų ataskaitoje tai yra įvardyta kaip grėsmė todėl, kad tuos pasisakymus, tas signatarų nuomones pasigauna rusiška žiniasklaida ir pristato taip, kaip jiems patogu. Mes tiesiog įspėjame, jog signatarais yra naudojamasi.
Pagalvokime ir apie tai, kad signataro reikšmė yra daug didesnė nei eilinio piliečio. Mane net truputį stebina ir glumina visos tos diskusijos, kilusios šiuo metu, nes aš matau, jog žmonės turbūt nelabai skaito, kas yra parašyta ataskaitoje.
– O ką jūs turėjote galvoje sakydami, kad yra tik formalus Algirdo Paleckio pasitraukimas iš Socialistinio liaudies fronto?
– Mes tik norime pasakyti, kad visi ryšiai ir kontaktai, deja, nėra nutraukti su ta organizacija.
– Tai jo pasakymas, kad jis iš jos išeina ir dalyvauja rinkimuose kaip pavienis, savarankiškas asmuo, su niekuo nesusijęs, neatitinka tikrovės?
– Tai neteisybė.
– Kartu su grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu perskaičiau, kad yra pateiktas įstatymų pataisų projektas. Tai visas paketas įstatymų pakeitimų, kuriame numatyti nauji teisiniai instrumentai, kurie leistų imtis priemonių prieš grėsmių nacionaliniam saugumui apraiškas. Ar galite sukonkretinti, kokie tai įstatymų pakeitimai ir kam jie reikalingi, ko jums dar trūksta?
– Prisimenu, kad pačioje pirmoje laidoje, kai buvau pakviestas, sakiau, jog Žvalgybos įstatymas atriša rankas ir galima veikti. Taip, ten yra pakankamai daug galių, bet, deja, aš, atėjęs į departamentą, šiek tiek išsigandau, todėl, kad pagal dabartinius įstatymus žvalgybos pareigūnai šaunamąjį ginklą, pavyzdžiui, gali naudoti tik savigynos atveju. Išeina taip, kad žvalgybos pareigūnas, matydamas nusikaltimą, neturi svertų tai užkardyti. Reikia kviesti policiją, laukti kol ji atvažiuos, tada imtis tam tikrų priemonių.
– Jūs norite pasakyti, kad jis ne tik ginklo negali panaudoti, bet jis apskritai nieko negali, jis gali tik žiūrėti?
– Jis negali panaudoti net specialių priemonių. Jis gali tik žiūrėti, įspėti. Mes norime pasiūlyti pataisas Baudžiamajame kodekse ginklams įsigyti, vidaus ar valstybės tarnybos pataisas. Ką mes norime pasakyti? Kad tam tikri asmenys, kurie susiję su valstybės juodinimu (arba kai turime labai ryškių to apraiškų), dirba ne valstybės naudai.
Norime, kad jiems būtų įvesti tam tikri apribojimai, kad jie negalėtų būti kariais ar savanoriais, eiti tarnauti į policiją ar dar kažkur. Dabar tokių dalykų nėra. Norime pakoreguoti [įstatymus], kad, bent jau kaip žvalgybos pareigūnai, turėtume įspėjimo teisę. Dar vienas dalykas, kuris nėra apibrėžtas įstatymuose, tai tokia sąvoka, kaip „ardomoji veikla“ arba „sabotažas“. Tai labai svarbu, gyvenant dabartinėmis įtampos sąlygomis.