Anot VTEK pranešimo, tyrimo duomenys rodo, kad pernai gruodį O. Vėbrienė įsakymu nustatė priemokų dydžius už pasyvųjį budėjimą namuose ne tik kitiems ADD darbuotojams, bet ir sau pačiai. Nustatyta, kad už vieną pasyviojo budėjimo namuose valandą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui mokama 50 procentų dydžio vienos darbo valandos priemoka, skaičiuojant nuo vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį. Nuo šių veiksmų O. Vėbrienė nenusišalino.
VTEK nuomone, vadovės galimybė gauti priemoką yra jos privatus interesas, taigi ji šioje situacijoje negalėjo išlikti objektyvi ir nešališka.
VTEK nekvestionuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ar pareigos pasyviai budėti namuose ir gauti už tai priemokas.
VTEK akcentuoja, kad atliekant tarnybinės pareigas privalu vengti situacijų, kai sprendimai priimami esant viešųjų ir privačių interesų konfliktui.
Nesant teisiniam vertinimui reikalingų duomenų, VTEK nutraukė tyrimą dėl aplinkybių, kai O. Vėbrienė patvirtino AAD gaunamų pranešimų apie aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus priėmimo, registravimo, reagavimo į juos ir informacijos teikimo tvarkos aprašą, kuriuo buvo įtvirtintos galbūt išskirtinės sąlygos pasyviai namuose budinčiai AAD vadovybei bei sukurtos prielaidos gauti priemokas už minėtąjį budėjimą.
Nustatyta, kad dar iki šio aprašo įsigaliojimo šių metų vasarį, AAD vadovybės pasyvus budėjimas namuose buvo laikytinas formaliu dėl netinkamai sudaromų pasyvaus budėjimo namuose grafikų, neužtikrinant, jog budėjimą namuose vykdytų optimalus pareigūnų skaičius.
Taigi aplinkybė, jog O. Vėbrienė aprašu savaime sukūrė sąlygas namuose pasyviai budinčiai vadovybei nevykti į skubaus reagavimo pranešimus, yra paremta ne objektyviais duomenimis, o prielaidomis.
Pažymima, kad, jei atsirastų naujų duomenų, kurie leistų atlikti teisinį vertinimą, nutrauktas tyrimas gali būti atnaujintas.