VTEK, apsvarsčiusi gautą pranešimą bei susipažinusi su papildomai surinkta informacija, pranešė svarsčiusi S. Strelcovo veikų atitiktį Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui.
Pagal jį, asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje.
VTEK tyrimą pradėjo dėl to, kad S. Strelcovas, kaip VšĮ „Tekančios saulės tiltai“ direktorius, atstovaudamas šiai įstaigai, 2022 m. birželio 8 d. su Šiaulių rajono savivaldybe, kurios tarybos narys yra, pasirašė paramos lėšų, gautų iš Japonijos rėmėjų Ukrainos karo pabėgėlių integracijoms paslaugoms, naudojimo sutartį.
VTEK nusprendė pripažinti, kad S. Strelcovas, atstovavęs viešajai įstaigai „Tekančios saulės tiltams“ santykiuose su Šiaulių rajono savivaldybės administracija, pasirašant 2022 m. birželio 8 d. sutartį dėl paramos lėšų naudojimo karo pabėgėlių iš Ukrainos integracijos paslaugoms, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.
Komisija taip pat nusprendė siūlyti Šiaulių rajono savivaldybės merui nustatyti kontrolės ir priežiūros tvarką, veiksmingai užtikrinančią Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme įtvirtinto draudimo atstovauti šioje savivaldybėje, įskaitant ir jos administraciją, laikymąsi.
Priešistorė
Į VTEK dėl S. Strelcovo veiksmų, įvertindama ir tai, jog S. Strelcovas eina Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus vadovo pareigas, kreipėsi Kultūros ministerija.
S. Strelcovas ir jo vadovaujama viešoji įstaiga praėjusiais metais gavo 35 tūkst. eurų paramos lėšų, skirtų Lietuvoje esančių ukrainiečių mokymams. Tačiau tiek Šiaulių rajono savivaldybės meras, tiek paramą suteikęs Japonijos prof. Inaba Chiharu išreiškė abejonių dėl įvykdytų mokymų ir dėl galimo interesų konflikto.
S. Strelcovas ir jo viešoji įstaiga „Tekančios saulės tiltai“ praėjusių metų gegužę pradėjo dvišalį bendradarbiavimą su Japonijos Nagojos miesto Meijo universiteto prof. I. Chiharu. Profesorius, siekdamas padėti Lietuvoje esantiems karo pabėgėliams iš Ukrainos, į Šiaulių rajono savivaldybės sąskaitą ukrainiečių švietimui pervedė 35 tūkst. eurų.
S. Strelcovas ir jo vadovaujama viešoji įstaiga pati mokymų nerengė, o paslaugas pirko iš sutuoktinės Živilės Strelcovienės, iš tarybos nario bendrapartiečio Vaclovo Motiejūno sutuoktinės Renatos Motiejūnės, Nacionalinės regionų plėtros agentūros ir bendrovės „MES 360“.
Delfi kalbintas Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius išreiškė abejones, ar S. Strelcovas, pirkdamas paslaugas iš sutuoktines ir bendrapartiečio sutuoktinės, nesupainiojo interesų.
Jis taip pat suabejojo, ar S. Strelcovas ir jo vadovaujama įstaiga ukrainiečiams suorganizavo tiek mokymų, kiek įsipareigojo. Č. Greičius žadėjo, kad savivaldybė reaguos į situaciją – sprendžiama, ar kreiptis į teisėsaugos institucijas.
S. Strelcovas už panaudotą paramą turėjo atsiskaityti tiek savivaldybei, tiek Japonijos prof. I. Chiharu, ir abejoms šalims pateikė raštus, pasirašytus skirtingų asmenų. Raštą savivaldybei pasirašė tarybos narys, įstaigos „Tekančios Saulės tiltai“ direktorius S. Strelcovas, o raštą I. Chiharu – Šiaulių rajono savivaldybės Apskaitos skyriaus vadovė Violeta Murkienė. Tačiau tokios darbuotojos savivaldybėje nei buvo, nei yra.
Abejones dėl įvykdytų mokymų ukrainiečiams išsakė ir pats prof. I. Chiharu. Šiaulių rajono savivaldybei pateiktame rašte jis tikino paprašęs S. Strelcovo išsamiai pateikti, kaip buvo panaudotos lėšos, tačiau konservatorius vengė tai daryti.
Delfi kalbintas S. Strelcovas tikino, jog paramos lėšomis Lietuvoje organizuoti mokymai ukrainiečiams buvo intensyvus, vyko Kuršėnų mieste – šeimos namuose ir bendrabutyje, Ginkūnų dvare ir „Nacionalinės regionų plėtros agentūros“ patalpose Šiauliuose. S. Strelcovas nenurodė, kiek iš viso ukrainiečių dalyvavo paskaitose, esą jie visi ir nebuvo registruojami. Bet, pašnekovo vertinimu, lankomumas buvo neblogas.
„Visą laiką buvo taikoma atvirų durų politika. Esu matęs penkis žmones paskaitoje, esu matęs penkiolika žmonių paskaitose“, – teigė S. Strelcovas.
Kalbėdamas apie tai, kodėl mokymus ukrainiečiams pirko iš dviejų fizinių asmenų, iš bendrovės ir dar vienos įstaigos, S. Strelcovas tikino, jog rinkosi tuos, kurie galėtų suteikti kokybiškas paslaugas, turėtų reikiamas kompetencijas, specifinių įgūdžių ir gebėjimų, galėtų vesti užsiėmimus rusų kalba ir papasakoti ne iš teorinės, o iš praktinės pusės, kaip integruotis į Lietuvos darbo rinką.
Paklaustas, ar nemano, kad supainiojo interesus sudarydamas sutartį su savo sutuoktine ir taip į šeimos biudžetą pasiimdamas paramos lėšas, tarybos narys sakė to nežinantis: „Į šeimos biudžetą – velniai žino, aš nežinau.“
S. Strelcovas į šią sutartį ragino žiūrėti kaip į sutartį tarp viešosios įstaigos ir sutuoktinės individualios veiklos bei dar kartą pabrėžė, kad jam buvo itin svarbi paslaugų kokybė.
„Aš tikrai neturiu nė mažiausios abejonės dėl tų paslaugų suteikimo kokybės arba, kad kažkas buvo kažkur nedadaryta“, – kalbėjo pašnekovas.
Paslaugų kokybė, anot jo, buvo esminis kriterijus sudarant sutartį ir su bendrapartiečio sutuoktine R. Motiejūne.
„Aš manau, buvo galima paimti kažkokią ar asociaciją, ar mažąją bendriją, mažai turinčią praktikos su būtent tokio pobūdžio mokymais arba projektais. Nesukurti, kaip jūs sakote, [interesų konflikto] regimybės, suteikti abejotinos kokybės paslaugas ir likti visiškai be galimo šešėlio. Nuo pat pradžių, aš ir profesoriui sakiau, ir pats sau buvau išsikėlęs tokį tikslą, kad labai norėjau, kad tos paslaugos būtų suteiktos tikrai kokybiškos. Ir jeigu jūs pavartytumėte atsiliepimus apie „Senolių namus“, galiu jus patikinti, jog jūs rastumėte tik aukščiausios kompetencijos ir geriausius atsiliepimus. Tai būtent buvo vienintelis kriterijus, į ką aš žiūrėjau“, – tikino S. Strelcovas.
S. Strelcovas tvirtino, kad bent jau jam japonų prof. Ch. Inaba jokių abejonių dėl surengtų mokymų neišreiškė ir išsamios informacijos apie tai neprašė, esą tik prašė pagrįsti išlaidas kurui, kavai, cukrui, popieriui ir panašioms prekėms.
Tarybos narys teigė, kad tokių išlaidų pagrįsti negali:
„Aš jam per kelis laiškus turėjau aiškinti, kad šitaip neišeina tokių pagrindimų daryti, kadangi sutartis tarp Všį ir paslaugos teikėjo buvo pasirašyta, ir paslaugos teikėjas jau savo nuožiūra perka priemones, kurios jam reikalingos paskaitai atlikti, ir tokio pagrindimo aš neturiu.“
Tiesa, S. Strelcovas patvirtino, jog profesoriui siuntė bendro pobūdžio anglų kalba parašytą ataskaitą apie tai, kad buvo panaudotos visos paramai skirtos lėšos. Ją, pasak tarybos nario, parengė ir pasirašė Šiaulių rajono savivaldybės Apskaitos skyriaus vadovė. Iš kur ant ataskaitos atsirado neegzistuojančio darbuotojo vardas pavardė ir parašas, S. Strelcovas sakė nežinantis.
„Net nežinau, kaip ten su ta pavarde, reikėtų man pačiam pasižiūrėti, kodėl ten taip yra“, – pažymėjo jis.
Paklaustas, kaip vertina savivaldybės svarstymus dėl paramos lėšų panaudojimo kreiptis į teisėsaugą, tarybos narys teigė nežinantis, kokiu pagrindu tai galėtų būti daroma: „Paslaugos buvo suteiktos ir už jas atsiskaityta. Nesiimu spręsti, kas čia galėtų būti, ar bent jau atrodyti, negerai.“
S. Strelcovas į Šiaulių rajono savivaldybės tarybą pateko kaip konservatorių atstovas, bet savo narystę partijoje sustabdė.
Tyrimą dėl S. Strelcovo galimo piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir turto pasisavinimo teikiant paramą Ukrainos pabėgėliams Lietuvoje pradėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba.