„Mes svarstome klausimą, ar trauktis iš koalicijos. Kadangi mums nepavyksta susitarti, dirbant šitoje daugumoje. Tik tiek galiu pasakyti: aš nematau perspektyvos dirbti šioje koalicijoje“, - po derybų pareiškė LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis. Premjeras Algirdas Butkevičius, stovėdamas šalia jo, neslėpė nuostabos. Tokie pareiškimai nuaidėjo netrukus po to, kai valdantieji apsiskelbė radę „gerą sprendimą“.
A. Butkevičius replikavo, esą dauguma yra stabili ir apie LLRA pasitraukimą negalvojama.
„Tai staigmena tam tikra. Aš manau, kad koalicija dirba stabiliai, jinai stabiliai dirbs ir toliau. Ir jokių, aš manau, skirtumų arba nesutarimų nebus. Tą, ką šiandien svarstėme, aš manau, irgi sutarėme. Radome kompromisus visais klausimais. Jokių nuolaidų nebuvo reikalaujama. (...) Viskas yra sutarta, viskas yra aptarta. Tik staiga išėjus išgirsti...“, - V. Tomaševskio pareiškimu nusistebėjo socdemų lyderis.
V. Tomaševskis patikslino, kad švietimo klausimai LLRA kelia jau ne tiek daug nepasitenkinimo.
„Mūsų netenkina faktas, kad mūsų partneriai ne visada laikosi susitarimų. Pradedant nuo biudžeto tvirtinimo. Mes buvome susitarę, kad investiciniai projektai bus peržiūrėti, bus padaryta korekcija. Bet tai nebuvo padaryta. Ir net kai kuriose vietose buvo atimta dalis lėšų. Mes negalime dirbti tokioje koalicijoje, kur partneriai nesilaiko įsipareigojimų ir duoto žodžio. (...) Visų pirma, aš kalbu apie biudžetą. Dėl tautinių mažumų sprendimų – mes, iš vienos pusės, suprantame, kad jų labai greitai negalima priimti, bet iš kitos pusės – mes irgi suprantame, kad tėvai, abiturientai šiandien yra streso situacijoje. Jie negali būti streso auka. Mes bandome ieškoti susitarimo švietimo klausimu ir beveik jį pasiekėme. Šitame klausime aš, sakysim, labai daug priekaištų neturiu“, - aiškino LLRA lyderis.
Įtampa dėl LLRA kilo gana netikėtai. Po užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vizito Varšuvoje ir lenkų tautai išreikšto atsiprašymo LLRA lyderis V. Tomaševskis pareiškė, kad jo partija svarstys pasitraukimo iš koalicijos galimybę, jei nebus greitai patenkinti jos reikalavimai dėl pavardžių rašybos, dvikalbių užrašų ir valstybinės kalbos egzamino. Prieš koalicijos politinės tarybos susitikimą švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pripažino, kad ieškoma būdų palengvinti egzaminą tautinių mažumų abiturientams, bet nediskriminuoti lietuvių.
D.Pavalkis: tautinėms mažumoms darysime nuolaidas
Švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis teigė, jog sutarta tautinėms mažumoms palengvinti lietuvių kalbos brandos egzamino sąlygas.
„Sprendimas yra geras, kompromisinis. Mes mažiname žodžių skaičių, kurį turi parašyti mokiniai, kurie laiko valstybinį lietuvių kalbos egzaminą iš tautinių mažumų mokyklų. Antras klausimas – kad jiems leidžiamas didesnis skaičius klaidų tame rašinyje. Ir trečias palengvinimas, kuriuo, manau, džiaugsis ir lietuvių mokyklos – tai, kad mes leisime rinktis ne iš trijų autorių kūrinių, rašant atskirą temą, bet iš septynių“, - vardijo ministras.
Pasak jo, LLRA siūlė apskritai nefiksuoti autorių kiekio, o rinktis iš 35.
Šie sprendimai tenkina LLRA frakcijos Seime seniūnę Ritą Tamašunienę. Sykiu ji žurnalistams teigė, jog egzaminas tautinių mažumų abiturientams liks pasunkintas.
„Nuolaidos – labai normalios ir tinkamos. (...) Mes manome, kad mažesnis žodžių skaičius, galimybė padaryti daugiau klaidų, yra labai normalu“, - sakė R. Tamašunienė.
Anot jos, sutarta tautinių mažumų abiturientams lietuvių kalbos valstybinio egzamino rašinį sutrumpinti nuo 600 iki 400, o mokyklinio egzamino – nuo 500 iki 250.
Skalūnų dujos – „ne žmonių ir gamtos sąskaita“
Dėl skalūninių dujų koalicija pasirinko kompromisinį variantą. Kiek jis leis „Chevron“ manevruoti, kol kas neaišku.
„Sutarta, kad (dujų – DELFI) žvalgyba turi būti atlikta. Bet reikia suprasti, kad šitą darbą turėjo padaryti konservatorių Vyriausybė. Dirbant su visuomene vietose, kur yra numatyta atlikti žvalgybos darbus. Taip pat politiniame lygyje turėjo būti atlikta daug stipresnė diskusija. Turėjo būti pateikti pranešimai, pakviesti mokslininkai. (...) Mūsų nuomonė tokia, kad artimiausiu metu reikia stipriai dar padirbėti su žmonėmis, kurie gyvena tame regione, kur bus atliekama žvalgyba. Turi būti Seime aptarta komitetuose. Bet jokie, galiu užtikrinti, darbai nebus atliekami žmonių ir gamtos sąskaita“, - sprendimą dėl skalūnų nupasakojo premjeras A. Butkevičius.
Jis pridūrė, kad į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, nepritarusį skalūninių dujų paieškoms, nebuvo kviečiami „kompetentingi žmonės“.
Manė, kad rado „gerą sprendimą“
Po V. Tomaševskio pareiškimų įsiplieskusios aistros sukėlė sumaištį tarp koalicijos politikų. O dar koalicijos susitikimo eigoje aplinkos ministras, „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis susitikimo eigoje žurnalistams teigė, kad pavyko rasti „gerą sprendimą“ dėl LLRA reikalavimų.
„Man atrodo, kad sprendimas atrastas. Detales sudėlios švietimo ministras. (...) Sprendimas yra atrastas geras. Visiems bus gerai“, - kalbėjo V. Mazuronis.
Skalūnams – nei „taip“, nei „ne“
Nors dėl skalūninių dujų, V. Mazuroniui išėjus iš Seimo pirmininko kabineto pabendrauti su žiniasklaida, dar virė diskusija, šį darbotvarkės klausimą ministras nupasakojo visiškai tiksliai.
„Iš to, kaip vyksta diskusija, aš manau, kad yra labai rimtai svarstomi ir galimi pavojai viso šito proceso, ir antra pozicija – kad tai svarbus dalykas tiek mūsų energetikai, tiek ekonomikai. Nežinau, koks bus priimtas sprendimas, bet manau, kad tokio kieto sprendimo nedelsiant viską uždrausti tikriausiai nebus“, - kalbėjo aplinkos ministras.
Politikas teigė sulaukęs Lietuvos ambasadoriaus JAV skambučio – diplomatas kvietė ministrą vykti į JAV ir pasižiūrėti „kaip yra ne „Youtube“ filmuose, bet reali situacija“ skalūninių dujų gręžiniuose. Ministras teigė esąs linkęs priimti šį kvietimą.
A.Zarembą aptarė tyliai
Pirmadienį taip pat paaiškėjo, kad LLRA deleguotas energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius nutarė atsižvelgti į etikos sargų nuomonę ir atleisti „darbietį“ viceministrą A. Zarembą dėl galiojančios nuobaudos už interesų supainiojimą. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas pripažino, kad A. Zarembos klausimas taip pat svarstomas politinėje taryboje.
Ką valdantieji aptarė energetikos viceministro klausimu, koalicijos partijų vadovai nutylėjo. Tačiau A. Zarembos ateitis, DELFI duomenimis, už uždarų durų buvo svarstoma, kilo ir tam tikra įtampa tarp Darbo partijos ir LLRA, kurios deleguotas ministras J. Neverovičius yra linkęs atsisakyti šio savo pavaldinio paslaugų.