“Nemanau, kad ten yra pasodinta nekaltų žmonių. Dažniausiai ten yra tokie, kuriuos sunku nuteisti“, - DELFI sakė politologas.
Nekaltų nėra - yra tik tie, prieš kuriuos trūksta įrodymų
Pasak V. Urbelio, daugelis Gvantanamo karinėje bazėje kalinamų asmenų yra suimti remiantis tam tikrais duomenimis, dažniausiai žvalgybiniais. Žvalgybinė informacija, jo teigimu, būna sunkiai panaudojama teismuose, tad, nepaisant fakto, jog JAV administracija įtaria Gvantaname kalinamus asmenis prisidėjus prie teroristinių veiksmų, jų nuteisti gali ir nepavykti.
„Amerikiečiai galbūt žino, kad kai kurie iš šių asmenų kelia grėsmę, bet jiems labai sunku tai įrodyti dėl įvairiausių priežasčių. Dažniausia priežastis – informacijos negalima panaudoti teisme. Todėl nemanau, kad ten yra pasodinta nekaltų žmonių“, - pasakojo V. Urbelis.
Mokslininkas sako, jog nereikia manyti, esą visi su terorizmu siejami asmenys patys sprogdino ar kovojo su ginklu rankoje. Gvantaname gali būti asmenų, kurie buvo ideologai, ryšio specialistai, galbūt turėjo netiesioginių ryšių su teroristais.
Klausiamas, ar priėmus kad ir nedidelę dalį Gvantanamo kalinių, Lietuva taps nesaugesnė, V. Urbelis ramina, jog veikiausiai visi šie asmenys apie Lietuvą nėra net girdėję, o jeigu į ją patektų, tai stengtųsi kuo greičiau iš jos dingti. Pasak pašnekovo, jeigu tokių asmenų traukimui baudžiamojon atsakomybėn trūktų įrodymų Amerikos teismuose, tai trūktų ir Lietuvos. „Po kažkiek laiko jie atsidurs laisvėje ir išvažiuos“, - svarstė mokslininkas.
J.Karosas: Lietuva gali būti pastebėta
Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Justinas Karosas situacijos nedramatizuoja, tačiau pabrėžia, jog priėmusi Gvantanamo kalinius Lietuva gali patekti į teroristų akiratį.
Pasak politiko, Lietuvos apsisprendimas priimti kai kuriuos Gvantaname esančius asmenis gali būti vertinamas iš dviejų pusių: viena vertus, tai išties pagerintų santykius su strategine partnere JAV, kita vertus, visuomenėje sukeltų nemažą sumaištį ir galbūt susilpnintų šalies saugumą, nes atkreiptų teroristų dėmesį į Lietuvą.
„Vertinti pakankamai sudėtinga. Principas aiškus, vadovaujamasi solidarumo principu. NATO ir Europos Sąjungos (ES) valstybės - mes turim padėti ir suprasti vieni kitus. Bet yra problema, kuri šį reikalą labai komplikuoja – tai susiję su terorizmu ir tais žmonėmis. Gal jie ir nėra ypatingai įsivėlę, bet mes tampam tam tikra prasme lyg ir teroristų minimu kraštu“, - DELFI sakė J. Karosas.
A.Pocius: svarbiausia - žmogaus teisės
Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Arvydas Pocius DELFI sakė, kad šiuo klausimu svarbiausia yra solidarumas su partneriais NATO ir Europos Sąjungoje (ES) bei žmogaus teisių užtikrinimas.
„Jeigu tai susiję su tarptautinių žmogaus teisių reikalavimų užtikrinimu, išsprendžiant asmenų, laikomų Gvantanamo kalėjime, tolesnio likimo klausimą, tai aš manau, kad tai niekaip nepaveiktų Lietuvos saugumo, o paprasčiausiai sustiprintų Lietuvos narystę tarptautiniame aljanse“, - savo nuomonę išsakė A. Pocius.
Tačiau, anot buvusio VSD vadovo, šiuo atveju svarbu tiksliai žinoti, koks asmenų, kurie galbūt atkeliaus į Lietuvą, statusas – ar jie yra įtariamieji, ar nuteistieji, karo belaisviai, pabėgėliai: „Bet kuriuo atveju pagrindinis leitmotyvas turėtų būti žmogaus teisių užtikrinimas“, - sakė A. Pocius ir pridūrė, jog, jo nuomone, keleto tokių asmenų atsidūrimas mūsų šalyje grėsmės nesukeltų.
DELFI primena, kad po Rugsėjo 11-osios teroristų išpuolių JAV 2002 m. sausį Kuboje, Gvantanamo įlankoje esančioje karinėje bazėje įkūrė sustiprintos apsaugos sulaikymo centrą, kuriame buvo kalinami įtariamieji terorizmu. Įkalintiesiems nebuvo leista naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir juos tardant buvo taikomi šiurkštūs metodai.
JAV paskelbtame sąraše nurodomi 759 buvę ir šiuo metu Gvantaname kalinami kaliniai. 525 kaliniai buvo paleisti, o 5 mirė įkalinimo metu. Šiuo metu Gvantaname laikoma apie 250 kalinių.
Kai kurie iš jų toliau lieka Gvantaname todėl, kad nėra šalies, į kurią jie galėtų saugiai grįžti, - JAV jiems nepateikė kaltinimų. Kitiems ketinama kelti baudžiamąsias bylas ir juos teisti. JAV institucijos įtaria, kad 61 Gvantaname anksčiau kalėjęs asmuo po to, kai buvo paleistas, dalyvavo teroristinėje veikloje.
Naujasis JAV prezidentas Barackas Obama sausio pabaigoje pasirašė įsaką dėl Gvantanamo įlankos karinėje bazėje esančios kardomosios įstaigos uždarymo per vienerių metų laikotarpį.
Europos Parlamentas praėjusią savaitę priėmė rezoliuciją, kuria pritarė naujojo B. Obamos sprendimui uždaryti Gvantanamo sulaikymo centrą, kuriame be teismo laikomi terorizmu įtariami asmenys. Rezoliucijoje ES šalys taip raginamos "būti pasirengusiomis priimti Gvantanamo kalinius", jei JAV to paprašytų.