S. Verseckas prašo apriboti Darbo partijos veiklą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo juodosios buhalterijos byloje uždraudžiant šiai partijai jungtis, reorganizuotis, likviduotis ar kitaip keisti savo juridinį statusą. V. Sviderskio nuomone, tai visiškas politikavimas. Tuo tarpu P. Kujalis mano, kad S. Verseckas žengė drąsų, bet gal kiek per ankstyvą žingsnį.
Advokatas prisiminė 1926 metus
Po trečiadienio teismo posėdžio, kuriame S. Verseckas pareikalavo apriboti Darbo partijos veiklą, advokatas V. Sviderskis tai palygino su 1926 m. valstybės perversmu.
„Pirmas įspūdis – 1926-ieji metai Lietuvoje. Na, gretinu šitą dalyką su tuo, kad prokuratūra paprašė pakeisti kaltinimus būtent prieš pat rinkimus (prieš antrąjį Seimo rinkimų turą kaltinimai Darbo partijos byloje perkvalifikuoti į sunkesnius – DELFI), kas reiškia atvirą politikavimą. Šičia dabar, tas pasiūlytas dokumentas, kurį turiu rankose, mano galva, yra prokuratūros aiškiai išeita į politinės sferos lauką. Jeigu jau toks būtinumas buvo, matė, kad reikia taikyti juridiniam asmeniui Darbo partijai laikinas apribojimo priemones, ketveri ir daugiau metų buvo šitam veiksmui“, - žurnalistams teigė V. Uspaskicho advokatas.
Prokuroras paskubėjo?
MRU Baudžiamosios teisės ir proceso instituto lektorius, buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos narys P. Kujalis DELFI teigė, jog S. Verseckas žengė beprecedentį žingsnį. Esą prokuroro interesas suprantamas – nebelikus Darbo partijos, kaip juridinio asmens, naujajai partijai nebūtų galima taikyti baudžiamosios atsakomybės.
„Suprantu, dėl ko jis kreipiasi. Su noru patraukti atsakomybėn pačią partiją. (...) Jis galėjo taip pasielgti. Be abejo. O teismas jau išnagrinės. Baudžiamoji atsakomybė yra griežtai individualizuota. Gali būti patrauktas tik tas asmuo, kuris darė nusikalstamą veiką ar bent jau dalyvavo. Galimybės patraukti naują juridinį asmenį ar, jei Darbo partija prisijungtų, „Tvarkos ir teisingumo“ partiją nėra.(...) Tai yra unikalus atvejis Lietuvos praktikoje. Kai gresiant baudžiamajai atsakomybei juridinis asmuo faktiškai gali išnykti. Čia yra geras klausimas – ar gali būti ribojami tokie dalykai, ar ne“, - svarstė P. Kujalis.
Vis dėlto, MRU lektoriaus nuomone, S. Verseckas galbūt paskubėjo. Mat Darbo partijos, kaip juridinio asmens, išnykimas – kol kas tik kalbos. Nėra jokių juridinių faktų, bylojančių, kad juridinį asmenį tikrai ketinama naikinti.
„Kol kas niekas nepasisakė, kokiu būdu jungsis, kokia reorganizacija bus. Čia yra kol kas spėlionės“, - pabrėžė P. Kujalis.
Pasak jo, tikėtina, kad „darbiečių“ gynėjai sieks šį ginčą perkelti į Konstitucinį Teismą. Tai esą gali užtęsti ir taip ne sykį strigusį Darbo partijos bylos nagrinėjimą.
S.Verseckas: privalau siekti, kad procesas vyktų sklandžiai
Pats S. Verseckas savo kreipimąsi komentavo ramiai.
„Mes prašymą grindžiame tuo, kad nebūtų sukliudyta baudžiamajam procesui ir būtų įmanoma kaltinamo juridinio asmens atžvilgiu priimti vienokį ar kitokį nuosprendį. Aš privalau siekti, kad procesas vyktų nekliudomai ir būtų įmanoma priimti nuosprendį byloje“, - kalbėjo prokuroras.
Paprašytas pakomentuoti galimybė šį ginčą nukelti į Konstitucinį Teismą, jis teigė nenustebsiąs, jei „darbiečiai“ būtent to ir sieks.
„Nieko nuostabaus. Labai nustebčiau, jei jie būtų sutikę su mano pareikštu prašymu nesiginčydami“, - su lengva ironija replikavo S. Verseckas.