Kadangi į Gedimino bokštą neleidžiama įsinešti didelių daiktų, žmonės atsinešė Vokietijoje pagamintus teleskopinius stiebus, paslėptus vaizdo kameros stovo dėkle, ir tik bokšto viršuje prie jų prisegė Vyčio vėliavas.
Vienas pagrindinių „Mūsų vėliavų“ aktyvistų, teisininkas Deivydas Rimkevičius sako, jog šiemet renginys Gedimino pilyje bus didesnis: iškėlus Lietuvos istorines vėliavas, nuo bokšto bus leidžiami „Lituanica“ lėktuvėliai su „Vienybės“ vėliavėlėmis, renginio pabaigoje ant Gedimino kalno bus gaminamos „Vienybės“ vėliavėles, kurios bus dovanojamos praeiviams bei siunčiamos pasaulio lietuvių bendruomenėms.
Pataisos įstrigo Seime
Vyčio vėliava, kaip Lietuvos istorinė vėliava, įteisinta tik prieš dešimtį metų. Tačiau ir po to ji buvo retai naudojama. Grąžinti į gyvenimą vėliavą, su kuria mūsų protėviai gyveno šimtmečius, o valstybė buvo galinga ir klestinti, ėmėsi D. Rimkevičius. Jo iniciatyva buvo parengtos Valstybinės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisos, projektą pasirašė pusšimtis Seimo narių.
Pagal šį projektą, Vyčio vėliavos Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją būtų keliamos ant visų valstybinių įstaigų ir pilių. O ant ambasadų, ministerijų, teismų ir Vyriausiosios rinkimų komisijos kabotų nuolat kartu su Trispalve.
Tačiau įstatymo pataisų projektas Seime guli jau porą metų – jis įstrigo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Nepaisant to, Vyčio vėliavos jau ir dabar plevėsuoja prie Vyriausybės ir kai kurių ministerijų, Seime.
„Vytis – priemonė kalbėti apie istoriją, kelti pasididžiavimą tuo, kad esame lietuviai. Su šita vėliava niekas nebuvo nutautinamas, persekiojamas dėl religijos“, - sako D. Rimkevičius. Be to, 1918 m. Lietuvos nepriklausomybė buvo atkurta su Vyčio vėliava, Trispalvė atsirado vėliau.
Pavojus „Lenino stulpams“
Įstatymo pataisas Seime įmetus į stalčių, trys bendraminčiai įkūrė viešają įstaigą „Mūsų vėliavos“. Jie ėmė rengti įvairias akcijas. Pirmoji įvyko pernai liepos 6 d. Gedimino pilies bokšte.
Tačiau helio pripildytą meteorologinį balioną sunku suvaldyti. Nors vėliava buvo pakelta į maždaug 25 metrų aukštį, pats balionas buvo 70 metrų aukštyje, tam netgi teko gauti Civilinės aviacijos administracijos leidimą, nes tai skraidymo zona. Lynai buvo pritvirtinti prie išlikusių seniai nuversto Lenino paminklo apšvietimo stulpų, pastatytų 1956 m. Pasak D. Rimkevičiaus ir jo bendražygio Mindaugo Siaurio, tie stulpai sutrešę, kaip ir Žaliojo tilto skulptūros.
Kad tai pavojinga, vyrai suprato greitai: „Prieš audrą nukabinome, antraip Vytis būtų nunešęs Lenino stulpus. Būtume bankrutavę – tai juk neva „kultūros paveldas“.
Padėjo kitataučiai
Beje, įsigyti helio padėjo švediško kapitalo įmonė AGA – pardavė už simbolinę kainą.
Po audros buvo nuspręsta didžiulę vėliavą tvirtinti ant stiebų. Kad jie patikimai stovėtų, reikėjo pastatyti itin sunkius pagrindus. Tam tiko betoniniai šulinių dugnai. Entuziastai pagalbos kreipėsi į įmonę „Markučiai“. Tačiau įmonės atstovė pasiūlė pirkti ir pridūrė: „Mes pas jus nesireklamuosim“.
Tada „Mūsų vėliavos“ kreipėsi į „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamyklą Nr. 3" . Šios įmonės vadovas rusas pritarė, kad idėja graži ir pardavė šulinių dugnus (sveriančius po pusantros tonos) po 1 litą.
Pernai lapkričio 23 d., švenčiant Kariuomenės dieną, šaudant senovinei patrankai, kurią atsiuntė kariuomenės vadas, vėliava vėl buvo iškelta Lukiškių aikštėje.
Gamyklos dovana naudojama iki šiol – Vyčio vėliava tebekaba Lukiškių aikštėje.
Netikėtos aistros
Netikėtų aistrų sukėlė kovo pabaigoje ant Žaliojo tilto, vis dar „papuošto“ sovietinėmis skulptūromis, iškeltos Vyčio ir NATO vėliavos. Jos buvo iškeltos minint Oršos mūšio 500-ias metines ir Lietuvos narystės NATO 10-metį. Tuo pasipiktino Sąjūdis, skundėsi net NATO generaliniam sekretoriui – esą tai vos ne vėliavų išniekinimas.
Pasak jo, Vyčio ir NATO vėliavos simbolizuoja tautų susivienijimą prieš agresorių: NATO – kolektyvinė gynyba, o Vyčio vėliava iškelta minint Oršos mūšį, kuriame lietuvių ir jų sąjungininkų kariuomenė sumušė maskvėnus ir sustabdė jų puolimą į Vakarus.
Vėliavos ant Žaliojo tilto kabės iki rugsėjo 8-osios – Oršos mūšio dienos.
Atsakas koloradams
Kai Lietuvoje ėmė atsirasti asmenų, „pasipuošusių“ Ukrainoje siautėjančių teroristų simboliu tapusiomis „Georgijaus juostelėmis“ (visuomenėje pramintomis „koloradais“), „Mūsų vėliavos“ ant Žaliojo tilto surengė dar vieną akciją.
Kai, pasak M. Siaurio, baigėsi „kitų žmonių šventė, švęsta gegužės 9-ąją“, kitą dieną ant Žaliojo tilto buvo dalijamos „Vienybės“ vėliavėlės (Vyčio vėliavėlė su trispalviu kaspinu). Akcijos dalyviai pastebėjo, kad vėliavėles paėmė beveik visos pro šalį ėjusios moterys, o vyrų pasitaikė ir piktų. „Nepykdyk tu manęs su tom vėliavėlėm!“, - rėžė vienas.
Be to, jos buvo siūlomos ir taksistams, nes kai kurie savo mašinose buvo pasikabinę „koloradus“.
„Viskas normaliai su tais taksistais“, - sakė D. Rimkevičius. Tiesa, yra ir išimčių – vienas atsisakė paimti lietuvišką vėliavėlę, nes jau buvo pasikabinęs „koloradą“, pasitaikė ir „neutralių“ - nenorėjusių demonstruoti pritarimo nė vienai pusei. Vieni vėliavėles imdavo noriai, kiti bardavosi – lietuviai blogi, valdžia bloga, aš emigruosiu ir panašiai.
Tačiau „Vienybės“ vėliavėlės greitai išpopuliarėjo – žmonės rašo laiškus, prašo jų atsiųsti. Laisvalaikiu jas gaminantys aktyvistai net nespėja jų pagaminti pakankamai.