KT nagrinėja, ar daugiamandatėje apygardoje ir keliose vienmandatėse rinkimai vyko nepažeidžiant Seimo rinkimų įstatymo. Jei KT nuspręstų, kad padaryti šiurkštūs įstatymo pažeidimai, Seimui gali tekti spręsti dėl rinkimų rezultatų anuliavimo.
Seimą šioje byloje atstovauja Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila – kreipimosi į KT iniciatorius. Savo atstovus į KT posėdį siunčia ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), kurios sprendimas patvirtinti Seimo rinkimų rezultatus yra kvestionuojamas. VRK atstovauja jos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, o taip pat – VRK nariai Jonas Udris, Justinas Žilinskas ir Rokas Stabingis.
Paprašė apklausti L.Ulevičių, K. Jucevičių ir S.Skvernelį
G. Songaila KT paprašė liudininku pakviesti VRK narį Liutaurą Ulevičių, kuris dėl rinkimų rezultato pareiškė atskirąją nuomonę ir pasiūlė visai VRK kreiptis į Seimą ir pasitikrinti pasitikėjimą.
KT pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis pasiteiravo, ar nepakaktų viešai prieinamos rašytinės medžiagos. G. Songaila teigė, jog L. Ulevičių būtina apklausti – esą jis gali detaliau nupasakoti rinkimų tvirtinimo, pažeidimų tyrimo procedūras.
Tautininkų lyderis taip pat prašė, kad KT pareikalautų iš VRK išsamius duomenis apie apygardas, kuriose galimai vyko balsų pirkimas, posėdžių protokolus ir kitą su tuo susijusią VRK medžiagą. G. Songailos žodžiais, bylos medžiagoje nėra informacijos netgi apie šiurkščius rinkimų įstatymo pažeidimus – pavyzdžiui, Vilniaus-Trakų apygardoje.
Liudininkais politikas paprašė pakviesti ir kandidatą į Seimo narius Donatą Jančarą, kuris esą turi filmuotą medžiagą su užfiksuotu „karuseliniu“ balsavimu, panašia medžiaga disponuojantį kitą kandidatą Česlovą Šlėgaitį, Vilniaus-Trakų apygardos stebėtoją, konservatorių deleguotą Vytautą Keršanską, teisėsaugą kuruojantį vidaus reikalų ministrą Artūrą Melianą ir keletą kitų asmenų.
G. Songaila taip pat prašė įvertinti galimų politinių kampanijų finansavimo pažeidimų poveikį rinkimams. Šiuo klausimu jis prašė apklausti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorių Kęstutį Jucevičių. Paprašytas patikslinti, dėl ko reikėtų apklausti K. Jucevičių, G. Songaila paminėjo 17 mln. Lt išgrobstymo iš Nacionalinės kredito unijos tyrimą. Esą pasirodė pranešimų, kad šie pinigai galėjo būti skirti vienai iš partijų finansuoti, ir būtent tai galėtų paaiškinti FNTT vadovas.
„Visi tie balsų pirkimai masiniai iš kažkokių pinigų vyko“, - teigė Tautininkų lyderis, pridurdamas, jog finansavimo pažeidimų gali būti ir L. Ulevičiaus minėtose sąsajose tarp partijų ir žiniasklaidos grupių.
Liudytoju apklausti, taip pat paprašyta apklausti policijos generalinį komisarą Saulių Skvernelį. Prezidentūros atstovė paminėjo neprieštaraujanti tokiam prašymui, bet atkreipė dėmesį, kad gali būti paliesti tebevykstantys ikiteisminiai tyrimai.
Prezidentę atstovaujančios teisininkės teigė tokiems G. Songailos prašymams neprieštaraujančios. VRK pirmininkas Z. Vaigauskas taip pat teigė tam nepriešraujantis. Tiesa, VRK narys R. Stabingis stebėjosi G. Songailos prašymu „išreikalauti“ VRK posėdžių medžiagą ir protokolus – mat visa tai prieinama viešai.
Prezidentūros atstovė taip pat paprašė pakviesti į prezidentę su skundais besikreipusių partijų – Darbo partijos ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – atstovus.
Pateikė „darbiečių“ balsų statistiką ir policijos medžiagą
Savo ruožtu, VRK paprašė prie bylos medžiagos prijungti papildomus duomenis: VRK protokolus, Policijos departamento raštą, vaizdo įrašus, Darbo partijos kandidatų pirmumo balsų statistiką.
G. Songaila nurodė, kad būtent šios medžiagos jis ir prašė. Esą anksčiau VRK atsisakė šiuos duomenis pateikti.
L.Ulevičiaus nuspręsta neapklausti
KT nutarė iš dalies tenkinti prašymą dėl liudytojų apklausos. Nutarta apklausti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovę VRK Jonę Valčiukienę, Vilniaus-Trakų apygardos rinkimų komisijos pirmininkę Janiną Girucką, konservatorių stebėtoją V. Keršanską. Likę prašymai atmesti, mat G. Songailos nurodytų asmenų galimą pateikti informaciją esą galima gauti remiantis byloje esančia medžiaga ar kitais būdais.
Prašymo apklausti K. Jucevičių nutarta netenkinti, kadangi tai išeina už KT įstatymo ribų.
L. Ulevičius taip pat nebus apklausiamas – jo pateiktos informacijos byloje esą taip pat pakanka.
Policijos generalinis komisaras S. Skvernelis KT taip pat nebus iškviestas. Nutarta remtis bylos dokumentais.
E.Kūris: rinkimų rezultatams nepalankų KT sprendimą turėtų svarstyti dabartinis Seimas
Buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris laikosi nuomonės, kad tokį KT verdiktą svarstyti turėtų darbą baigiantis dabartinis Seimas. Esą būtų paradoksalu, jei rinkimų anuliavimo klausimą spręstų naujos kadencijos Seimas, kurio teisėtumas tokiu atveju būtų kvestionuojamas.
Tuo tarpu socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius teigia, jog tokio KT verdikto patikėjimas nueinančiam Seimui šalyje sukeltų „gilią politinę krizę“.
Prezidentė D. Grybauskaitė prašo KT „įvertinti, ar masiniai rinkėjų papirkinėjimai ir kiti pažeidimai turėjo reikšmingos įtakos galutiniams rinkimų rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje“. Be to, KT prašoma išaiškinti, „ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas tvirtinant galutinius rinkimų rezultatus Šilutės-Pagėgių, Biržų-Kupiškio, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų, Jurbarko ir Pajūrio vienmandatėse rinkimų apygardose“.
Dėl rinkimų pažeidimų šiose septyniose apygardose į prezidentę su skundais kreipėsi Lietuvos tautininkų sąjunga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Darbo partija.
Šiose apygardose išrinkti Seimo nariai – socdemai Artūras Skardžius, Aleksandras Zeltinis, Bronius Bradauskas, Bronius Pauža, Lenkų rinkimų akcijos atstovai Rita Tamašunienė bei Jaroslavas Narkevičius bei konservatorius Pranas Žeimys.
D. Grybauskaitės nuomone, „šalies žmonėms neturi likti nė menkiausios abejonės, ar šie Seimo rinkimai buvo demokratiški ir laisvi“.