Po to, kai pernai, liepos 14-ąją, Nicoje teroristo vairuojamas sunkvežimis rėžėsi į minią, žuvo 86 žmonės, dar 434 buvo sužeisti. Kone identiškas atvejis pasikartojo prieš pat Kalėdas Berlyne, kai teroristo užgrobtas sunkvežimis taranavo kalėdinę mugę ir pražudė 12 žmonių.
Abiem atvejais prabilta, kad teroristai ėmėsi naujos taktikos, prieš kurią nėra priešnuodžių. Iš tikrųjų taktika nėra nauja, o tam tikras apsaugos priemones pirmiausiai imta taikyti prie įvairių valdžios institucijų, oro uostų, karinių bazių ir kitų strateginių objektų.
Būtent prie tokių pastatų visame pasaulyje per pastarąjį dešimtmetį ėmė dygti laikini ar nuolatiniai gelžbetoniniai atitvarai, o pastaraisiais metais – ir mažiau pastebimus priemonės – apsauginiai stulpeliai.
Ir nors tai nėra vienintelė ar visais atvejais apsauganti priemonė, ji sukuria papildomą saugumo ribą. Neatsitiktinai tokius vienas nuo kito per nedidelį atstumą pastatytus stulpelius, panašius į stulpus, prie kurių anksčiau būdavo švartuojami laivai, dabar galima išvysti daugelyje pasaulio miestų.
Stulpeliai prie Vyriausybės
Tokie stulpeliai neseniai išdygo ir prie Vyriausybės pastato Vilniuje. Vadovybės apsaugos departamento (VAD) direktorius Rymantas Mockevičius DELFI patvirtino, kad tokios priemonės buvo suplanuotos jau anksčiau, o tragiški įvykiai Prancūzijoje bei Vokietijoje esą tik parodė sprendimo būtinybę.
Galiausiai užtvaros išnyko, o šaligatviu skubantys vilniečiai išvydo nuo gatvės skiriančius stulpelius. Feisbuke vienam architektui pasipiktinus, kad stulpeliai darko miesto veidą, kilo ir daugiau klausimų: kas, už kokią kainą ir kodėl įrengė tuos stulpelius, ar konsultuotasi su Vilniaus miesto architektais, savivaldybe?
DELFI ėmus domėtis šia tema, Vyriausybės Spaudos tarnyba atsiuntė lakoniškus VAD Pastatų apsaugos skyriaus viršininko Ramūno Barkauskio atsakymus.
„Stulpelių paskirtis – apsaugoti LR Vyriausybės pastatą. Konkursas buvo įslaptintas. Stulpelius įrengė konkursą laimėjusi įmonė. Duomenys neskelbiami. Projektas buvo derintas ir leidimai gauti laikantis visų teisės aktais nustatytų normų“, – teigiama VAD pareigūno atsakyme.
Savo ruožtu R. Mockevičius į architekto pasipiktinimą dėl stulpelių formos atsakė, jog prie Vyriausybės nebuvo galima priimti kitokių sprendimų. Ateityje galvojama bendradarbiauti su architektais, laukti iš jų pasiūlymų dėl tokių stulpelių įrengimo. Pavyzdžiui, Niujorke įprastus saugumo stulpelius architektai pavertė meno kūriniais.
R. Barkauskis atsisakė patikslinti, kokia buvo stulpelių kaina ir ar panašių priemonių imtasi prie kitų objektų. Tiesa, įsitikinti, kad Vyriausybė kol kas yra vienintelė aukščiausios šalies valdžios institucija, šalia kurios pastato įrengti tokie stulpeliai, nėra sunku. Užtenka apeiti Seimo rūmus bei Prezidentūrą – pastarųjų pastatų bent jau kol kas tokie stulpeliai nesaugo.
Ironiška, jog bene vieninteliai atitvarai, bent iš dalies saugantys Seimo pastatą nuo upės pusės – po kruvinų 1991 metų sausio išdygusios barikados likučiai bei šalia gatvės pasodinti medžiai. Vis dėlto VAD direktorius R. Mockevičius patvirtino, kad prie Vyriausybės įrengti stulpeliai „kainavo nemažai“, o panašius ketinama įrengti ir prie Prezidentūros bei Seimo.
„Stebint, kas vyksta pasaulyje, stengiamės stiprinti mūsų saugomų objektų saugumą. Vykdomi investiciniai projektai, tačiau visko nespėjame. Vertiname objektų pažeidžiamumą, šalia Vyriausybės yra judri gatvė, ten įvykę nemažai autoįvykių“, – motyvus pirmiausiai saugoti Vyriausybės perimetrą komentavo VAD direktorius.
Teroristai taranuoja žmones ir objektus
Kad tyčia ar netyčia žmones bei objektus taranuojantys asmenys gali kelti pavojų, parodė ne vienas incidentas. Vien 2015-ųjų spalį vykęs incidentas prie tos pačios vyriausybės, kai „žvėriuką pažadinti“ sumanęs jaunas BMW vairuotojas taranavo kitoje gatvės pusėje esančią viešojo transporto stotelę turėjo būti kaip perspėjimas VAD.
Vakarų šalyse įvairūs stulpeliai ir panašūs atitvarai jau kurį laiką naudojami norint apsaugoti pastatus nuo automobiliais taranuojančių asmenų išpuolių.
Pavyzdžiui, 2001 sausį, dar gerokai prieš kruvinus Rugsėjo 11-osios išpuolius, Sakramento mieste sunkvežimį vairavęs Mike’as Bowersas taranavo Kalifornijos valstijos Kapitolijaus pastatą. Sunkvežimį sustabdė tik pastato laiptai, į kuriuos įsirėžęs sunkvežimis užsiliepsnojo ir gerokai apgadino pastato išorę.
„Tai nebuvo nelaimingas atsitikimas. Jis įsibėgėjo ir visu greičiu rėžėsi į laiptus, o tada sunkvežimis užsiliepsnojo. Ačiū Dievui, jame nebuvo sprogmenų, kitaip būtume visi supleškėję“, – pasakojo įvykio liudininkas.
Tuomet apsauginės priemonės prie šio pastato nebuvo įrengtos, nors šiandien JAV galioja reikalavimas prie visų federalinių pastatų įrengti stulpelius ar kitokius atitvarus, kurie galėtų sustabdyti bent 80 km/h lekiantį sunkvežimį.
Tokios pat taisyklės galioja ir JAV ambasadoms, kurias šiais laikais supa keli apsaugos žiedai, stulpeliai bei pakeliami atitvarai, kurie, skirtingai nei paprasti užkardai, gali sustabdyti taranuojančią transporto priemonę.
Amerikiečiai jau nesyk karo zonose yra pasimokę, kokia svarbi yra perimetro apsauga. Viena pirmųjų tokių tragiškų atakų įvyko Beirute 1983 metais, kai du sunkvežimiai prasiveržė pro JAV karinę bazę saugojusią spygliuotą tvorą ir detonavo po toną sprogmenų pastatų viduje – tuomet žuvo 241 amerikietis, 58 Prancūzijos kariai bei šeši civiliai.
Ataka surengta praėjus 2 metams po panašaus išpuolio Beirute, kai atitvarais taip pat nesaugotą Irako ambasadą taranavo šimtą kilogramų sprogmenų prikrautą automobilį vairavęs savižudis.
Sprogmenų prikimštais automobiliais savižudžiai buvo pamėgę taranuoti ir JAV karius Afganistane bei Irake, o praėjusią savaitę tokia ataka nusinešė 9 pareigūnų gyvybę, kai savižudžio vairuojamas sprogmenų prikimštas automobilis taranavo policijos nuovadą.
Garsiausiais išpuoliais Europoje galima vadinti pernai metais įvykdytas atakas Nicoje ir Berlyne. Tačiau panašių atvejų yra buvę ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2002 metais Liono mieste Prancūzijoje du kaukėti vyrai automobiliu taranavo sinagogos pastatą ir vėliau jį padegė.
2007-siais Glazgo oro uoste teroristai mėgino visureigiu taranuoti pagrindinį įėjimą. Tačiau būtent šalia įėjimo įrengti stulpeliai sustabdė visureigį, kuris užsiliepsnojo ir pražudė vieną teroristų – dar kelis užpuolikus pavyko sulaikyti, vieną kurių spyriu į tarpkojį patiesė oro uosto darbuotojas.
Daugiausiai tokių atakų yra patyręs Izraelis. Prie kelerius metus palestiniečių teroristai griebėsi taktikos atakuoti civilius gyventojus bei karius transporto priemonėmis.
Vien šiemet sausio 8-ąją palestiniečio teroristo vairuojamas sunkvežimis tyčia rėžėsi į grupę stotelėje laukusių karių – trys jaunos karininkės ir vienas jaunas karininkas žuvo, o dar 18 žmonių buvo sužeisti. Užpuoliką nušovė ginkluotas civilis.
O 2014 metų lapkritį stotelėje laukusius karius bandžiusį taranuoti palestiniečių teroristą sustabdė būtent netoli stotelės įrengti stulpeliai. Tiesa, iššokęs iš automobilio palestinietis peiliu dar spėjo sužeisti kelis žmones, viena jų – lietuvių kilmės Dalia Lemkus vėliau mirė.
A. B. Breiviko išpuolių pamokos
Tiesa, stulpeliai savaime nėra vienintelė ar pakankama apsaugos priemonė. Jei jie įrengti šalia pastato, kurį siekia taranuoti sprogmenų prikrauta transporto priemonė, didelės žalos išvengti nepavyktų.
Pavyzdžiui, detonavus 450 kg sprogmenų prikrautam lengvajam automobiliui, kelių dešimčių metrų spinduliu galima tikėtis milžiniškų sugriovimų, žmonių aukų, o pusės kilometro spinduliu žmonėms grėstų pavojus nuo dūžtančio stiklo.
VAD direktorius R. Mockevičius priminė 2011 metais Anderso Behringo Breiviko įvykdytą teroro išpuolį Osle. Iš pradžių dėl sprogimo įtarti su islamistinėmis grupuotėmis siejami teroristai, tačiau greitai paaiškėjo, kad išpuolį surengė norvegas.
Tai tik darsyk įrodo, jog net ir tokioje šalyje kaip Lietuva, kur bent jau kol kas nepastebėta tiesioginės "Islamo valstybės" ar kitų teroristinių organizacijų išpuolių grėsmės, gali atsirasti vienas itin pavojingas žmogus, kuris ryžtųsi beprotiškam žingsniui. Pavyzdžiui, 2012 metais A. B. Breiviko išpuolį savo šalyse bandė pakartoti Čekijos ir Lenkijos piliečiai.
Ir nors automobilyje paslėptos bombos sprogdinimas Osle prie Vyriausybės pastato tebuvo diversija, skirta atitraukti dėmesį nuo tikrojo tikslo – žudynių Utiojos saloje, patį sprogdinimą itin atidžiai išstudijavo valstybių vadovus saugančios agentūros.
Osle prie Vyriausybės pastato stulpeliai buvo įrengti, tačiau jie galėjo sustabdyti nebent taranuojantį automobilį. Tuo tarpu pareigūnu apsimetęs A. B. Breivikas ramiai pastatė transporto priemonę ir pasišalino iš įvykio vietos. Sprogimo metu žuvo 8 žmonės, dar keli šimtai buvo sužeisti sprogimo bangos ir jos sukeltų padarinių.
Papildomi ir atokiau nuo Vyriausybės pastatų komplekso įrengti apsaugos postai, atitvarai bei stulpeliai būtų užkirtę kelią A. B. Breivikui prisiartinti prie taikinio. Panašias išvadas priėmę britų pareigūnai pernai prieš Kalėdas miestų ir miestelių centrinėse gatvėse, kur gausu pėsčiųjų, įrengė papildomų stulpelių, kurie užkirstų kelią taranuoti minias sumaniusiems teroristams.