„Tai yra ypatingai svarbus istorinės atminties projektas, atspindintis mūsų sudėtingą istoriją – nacių ir sovietų okupacijų laikotarpius – geriau nei bet kuris kitas objektas Lietuvoje“, – BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.
Lietuvos įvaizdžio grupės parengtoje pažymoje teigiama, kad lagerio komplekso sutvarkymas vyks keliais etapais.
Pirmiausia 2020 metais ketinama ekshumuoti ir pagarbiai palaidoti 2011 metais netoliese esančiame Armalėnų kaime rastus 700 lagerio aukų palaikų.
Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės, palaikai rasti po keliu, todėl juos būtina perkelti. Tam numatyta vieta šalia senųjų lagerio aukų kapinių Macikuose.
„Už dabartinių kapinių yra išskirtas plotas. Ten reikia civilizuotai viską sutvarkyti. Dauguma tai yra sovietų armijos kariai, tapę belaisviais, bet yra ir kitų valstybių, sąjungininkų karių. Po perlaidojimo reikėtų padaryti tam tikrą memorialą“, – BNS teigė T. B. Burauskaitė.
Vėliau planuojama suformuoti vientisą 4,7 hektaro teritoriją muziejinei ir memorialinei veiklai plėtoti – atnaujinti išlikusį karcerį, rekonstruoti pirtį, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, apšvietimą, informacinius stendus ir aikštę, skirtą įvairiems renginiams.
„Bus rengiamas pirties techninis projektas, kad ją būtų galima paversti informaciniu centru Macikų istorijai pažinti. Karceryje reikėtų įrengti šildymą kiek leis galimybės, ten turėtų būti išnaudota kuo daugiau naujų technologijų“, – sakė centro vadovė.
Macikų koncentracijos stovyklą naciai įkūrė 1939 metais, vėliau tą pačią infrastruktūrą žmonių kalinimui išnaudojo sovietai.
Čia skirtingais laikotarpiais be lietuvių kalinti amerikiečiai, austrai, australai, belgai, britai, čekai, kanadiečiai, lenkai, prancūzai, rumunai, rusai, vengrai, vokiečiai bei kitų tautybių žmonės.
„Nepaprastai žiaurios buvo kalinimo sąlygos. Ten žmonės mirdavo iš bado“, – teigė T. B. Burauskaitė.
Macikų lagerio objektų kompleksas pripažintas valstybės saugomu objektu.