„Priklausomai nuo miestelio vietos pasirinkimo alternatyvos, projekto vertė svyravo nuo 62,5 mln. iki 67,2 mln. eurų, tai yra beveik 30 mln. eurų viršijo pirminį projekto biudžetą – jo planuota vertė buvo 35 mln. eurų“, – komentare BNS nurodė ministerija.
Jos teigimu, projektas 2019-ųjų pabaigoje buvo pristatytas Vyriausybės Strateginių projektų portfelio komisijai, kuri pritarė, kad projektas būtų atidėtas vėlesniems laikams.
„Įvertinus ir tai, kad beveik dvigubai nuo pirminės numatomos vertės padidėjo ministerijų miestelio projekto biudžetas, Strateginių projektų portfelio komisija neprieštaravo, kad būtų priimtas sprendimas atidėti projekto įgyvendinimą“, – pabrėžė ministerija.
Jos teigimu, tolesnis šio projekto įgyvendinimas turėtų būti įvertintas rengiant ilgalaikį valstybės administracinių pastatų atnaujinimo investicinį planą.
Studiją dėl ministerijų miestelio projekto atliko Turto bankas, išanalizavęs 11 Vilniaus vietų ir galutiniame etape pasirinkęs keturias: prie Seimo, buvusio LEU teritorijoje, A. Goštauto gatvėje bei stoties rajone. Seimo valdybai nepritarus siūlymui kurti ministerijų miestelį prie parlamento, Vyriausybė svarstė galimybę jį statyti buvusio LEU teritorijoje, netoli Geležinio Vilko ir T. Narbuto gatvių žiedo.
Šiuo metu buvusio universiteto centriniuose rūmuose įsikūrusi Vilniaus kolegija.
Vyriausybė į naują valdžios pastatų kompleksą norėjo iškelti Aplinkos, Energetikos, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas. Turto banko studijoje planuojama, jog apie 24 tūkst. kvadratinių metrų ploto naujų pastatų patalpose dirbtų apie 2 tūkst. tarnautojų.