Vyriausybė: buvęs teistumas už tyčinius nusikaltimus ne visada turi tapti kliūtimi įsivaikinti

Vyriausybė iš esmės pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisoms dėl papildomų priemonių vaikų saugumui užtikrinti, tačiau pateikė pastabų dėl kliūčių įsivaikinti teistiems asmenims, taip pat pirmenybės įsivaikinti, kai norinčių yra ne vienas.

Pavyzdžiui, pagal ministrų kabineto trečiadienį patvirtintą išvadą, siūloma švelniau nei numatė prezidentės teiktos pataisos reguliuoti teistų asmenų teisę įsivaikinti.

Šalies vadovė siūlė asmenims, teistiems už tyčinius nusikaltimus, drausti įvaikinti ar globoti vaikus net ir teistumui išnykus.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengtą ir Vyriausybės patvirtintą išvadą, teisė įsivaikinti turėtų būti palikta asmenims, praeityje teistiems dėl ne fiziniams asmenims padarytų nusikaltimų.

Anot Vyriausybės išvados, pritarus prezidentės pataisai būtų pernelyg susiaurintas asmenų, galinčių tapti įvaikintojais, ratas – į jį patektų ir asmenys, kurie buvo teisti už finansinius nusikaltimus, nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ar turtiniams interesams ir pan.

Vyriausybė pabrėžė, kad nusikaltimai galėjo būti padaryti prieš daugelį metų, juos darant nusikalstama veika galėjo nebūti nukreipta prieš vaikus, kitų fizinių asmenų sveikatą, todėl draudimas tokiais atvejais įsivaikinti net ir išnykus teistumui būtų neproporcingas siekiui skatinti vaikų įsivaikinimą.

„Siūlome drausti įsivaikinti tik tiems asmenims, kurie teisti už nusikalstamas veikas, susijusias su vaikų seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ir prostitucija, vaiko pirkimu, pardavimu arba už nusikalstamas tyčines veikas žmogaus gyvybei“, – BNS sakė ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė.

Taip pat išsakyta pastabų dėl eiliškumo, kam turi būti teikiama pirmenybė įsivaikinti, jeigu įvaikinti tą patį vaiką nori keli asmenys.

„Mūsų manymu, asmenims įvaikinant vaikus pagal eiliškumą pirmenybę turėtų eiti tie, kurie jau yra įsivaikinę brolius ir seseris - jie turėtų būti tikrai pirmesni negu asmenys, kurių šeimoje yra globojamas vaikas, kurį norima įvaikinti. Brolių ir seserų neatskyrimo klausimas yra viršesnis“, – aiškino D. Urbonaitienė.

Be kita to, Vyriausybė suabejojo siūlymu biologiniams tėvams neatskleisti, kur globojamas vaikas.

„Ribojimas, kad globėjų duomenys negali būti atskleisti vaiko biologiniams tėvams, mūsų manymu, laikinos globos atveju yra netikslingas. Nes tikslas yra, kad biologiniai tėvai bendrautų su vaiku. Šeima, kuri laikinai globoja, tą turėtų žinoti ir skatinti, kad vaikas galiausiai grįžtų į šeimą“, – sakė ministerijos atstovė.

Pagal prezidentės pasiūlytas pataisas tarnybos būtų įpareigotos operatyviai reaguoti į vaikams grėsmingas situacijas – vaikai į saugią aplinką turėtų būti perkelti ne vėliau kaip per dieną.

Netinkamai vaikus prižiūrintys tėvai turėtų ribotą laiką pasitaisyti, kad laikinai arba visam laikui neprarastų tėvystės teisių: tėvams nesitaisant savivaldybėse veikiantys vaiko teisių apsaugos skyriai turėtų po dviejų mėnesių nuo vaiko paėmimo iš šeimos kreiptis į teismą dėl laikino tėvystės teisių ribojimo.

Tėvams nepasitaisius dar per 12 mėnesių, jų tėvystės teisių ribojimas galėtų tapti nuolatinis.

Šiomis pataisomis, be kita ko, numatoma, kad įtėviais būtų galima tapti sulaukus 55-eių (dabar ši riba yra 50 metų).

Įsivaikinti norinčius asmenis siūloma atleisti nuo žyminio mokesčio teisme.

Pataisomis įtėviams numatomos ir ilgesnės nei dabar vaiko priežiūros atostogos.

Taip pat šiomis pataisomis prezidentė siūlo nederamu elgesiu su vaikais laikyti sisteminę jų nepriežiūrą ir įteisinti apmokytą profesionalų budintį globėją, kuris įsipareigotų bet kuriuo paros metu nedelsdamas priimti vaiką į šeimą ir juo rūpintis, kol jis bus grąžintas į tėvų šeimą arba bus perkeltas į globėjų ar įtėvių šeimą.