Tokiu atveju po darbo prisigėręs valstybės tarnautojas galėtų būti atleidžiamas iš darbo už valstybės tarnautojo vardo diskreditavimą.
Tačiau Vyriausybė tokiam siūlymui nepritaria ir siūlo Seimui atsižvelgti į išsakomas pastabas.
Vyriausybė siūlo atsižvelgti į jos pastabas
Pagal A. Bilotaitės ir V. Kurpuveso projektą, alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis piktnaudžiaujantis valstybės tarnautojas neatitinka minimalių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, todėl tokie asmenys turi būti atleidžiami iš pareigų arba į jas net nepriimami.
Tuo tarpu Vyriausybės nutarimo projekte pažymima, kad nėra aišku, kaip būtų konstatuotas piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitomis išvardintomis medžiagomis, kokios aplinkybės ar dokumentai tai patvirtintų.
Parlamentarai taip pat įtvirtino, kad valstybės tarnautojų elgesys privalo būti nepriekaištingas ir tarnybos ir ne tarnybos metu. Tai reikštų, kad jeigu po darbo asmuo mėgsta bare išgerti, tai jo reputacija gali būti nelaikoma nepriekaištinga, nesvarbu, kad toks asmuo darbe pasirodo laiku ir puikiai atlieka pareigas.
Tuo tarpu Vyriausybė teigia, jog tokiu atveju valstybės tarnautojų elgesys tarnybos ir ne tarnybos metu būtų vertinamas pagal tuos pačius kriterijus. Pasak Vyriausybės projekto, remiantis Valstybės tarnybos įstatymu tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama tik už tarnybinį nusižengimą.
Priklausomybe sergantys žmonės neturėtų dirbti, bet po darbo išgerti galima
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius teigia, kad valstybės tarnautojų nepriekaištinga reputacija yra apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, todėl, jo teigimu, etikos kodeksas yra perteklinis. „Susidaro įspūdis, kad čia atkartojamas įstatymas“, - teigė H. Mickevičius.
Jis teigią pritariąs, kad piktnaudžiavimas alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo ir nesvarbu, ar tai daroma darbo metu, ar po darbo. Tačiau, teisininko nuomone, tai nereiškia, jog valstybės tarnautojas po darbo negalėtų sau leisti išgerti vyno ar alaus.
„Liaudiškai kalbant, jeigu žmogus turi priklausomybę, tai pasitikėti juo vargu ar galima, nes ji gali vystytis toliau, asmuo gali nebekontroliuoti savo veiksmų, priimti įvairiausių sprendimų. Tai šito aš neatskirčiau“, - svarstė H. Mickevičius.
„Bet jeigu ta norma aiškinama, kad žmogus po darbo negali linksmintis, išgerti taurės vyno arba nueiti į krepšinį išgeria alaus, tai be abejo yra kišimasis į privatų gyvenimą. Jeigu žmogus nepažeidžia visuotinai priimtų moralės normų, tai čia jo reikalas, kaip jis elgiasi po darbo. Tačiau ta riba labai plona“, - teigė pašnekovas.