„Tai, ką mes darome - susigrąžiname tvarką, kuri galioja visame pasaulyje. Šiuo metu mūsų vaikai, diplomatai ir paprasti lietuviai Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje turi galimybę rašyti savo pavardes taip, kaip nuo tėvų gauta“, - aiškino Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Žygimantas Pavilionis.
Pasak jo, svetimvardžių dirbtinis sulietuvinimas buvo įvestas tik sovietiniais laikais ir ne vienąkart Lietuvių kalbos komisija bandė pasiekti, kad bent jau mokslinėje literatūroje galėtume svetimvardžius rašyti autentiškai, tačiau sovietinė cenzūra uždrausdavo tai daryti.
„Iš esmės tavo pavardė yra tavo juridinis identitetas, pagrindinis dalykas, kurį tu nešioji, tavo prekės ženklas, kurio tu negali keisti. Mes sulietuvindami svetimvardį darome sunkiai atpažįstamą. Tai - sovietinis reliktas, kurio laikas atsisakyti“, - teigė Ž. Pavilionis.
Anot jo, diplomatai, susiradę antras puses užsienyje ir grįžę į Lietuvą, turi keisti pavardes savo vaikams, su panašiomis problemomis susiduria ir emigrantai. URM sekretorius pabrėžė, kad sprendimas nėra reikalingas šalies santykiams su Lenkija ar kitomis šalimis.
Masiškai keisti pavardžių nepuls?
Ž. Pavilionis sako, kad įstatymo pataisa nieko nekainuotų - esą užtektų „pelės klavišu padaryti keletą judesių, prieiti prie simbolių ir įdėti reikiamus ženklus“. „Rusiški papročiai gajūs“, - į klausimą, kodėl Lietuva visus 17 metų atkakliai kovojo prieš lotyniškų raidžių „įsileidimą“, atsakė diplomatas.
Ž.Pavilionis sako nemanantis, kad, įsigaliojus įstatymo pataisai, vietiniai lenkai masiškai puls keisti pavardes. „Lenkijoje, kur ši operacija atlikta prieš porą metų, pavardes pasikeitė labai mažai žmonių. Tavo pavardė, kad ir kaip iškraipyta bebūtų, jau yra įtvirtinta daugelyje dokumentų, įstaigų, bankų, tad tokiai operacijai pasiryžtų ne kiekvienas“, - kalbėjo Ž. Pavilionis.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė sakė, kad tokia civilizuota norma, kai žmogui jo šalyje suteikta pavardė neperrašoma 6, 7 ar 15 variantų kitose šalyse, egzistuoja visose ES šalyse.
“Man, kaip lituanistei, labiausiai rūpi lietuviškos pavardės. Norisi tikėti, kad jos neperrašinėjamos kitose šalyse, taip ir mes neturėtume perrašyti kitų šalių piliečių, gyventojų pavardžių Lietuvoje“, - teigė įstatymo projektą rengusios darbo grupės narė J. Palionytė.
Įstatymo projekte užsimenama ir apie tautines mažumas. Pasak J. Palionytės, jei žmogus nori savo pavardę, kuri parašyta lietuviškais rašmenimis, rašyti jo tautos kalbos rašmenimis, tokia galimybė turėtų būti sudaryta.
Pagal iki šiol galiojantį 1991 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, nors viename iš nutarimo punktų numatyta galimybė asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes rašyti taip, kaip parašyta tos valstybės išduotame dokumente.
Įstatymo projekte kalbama tik apie lotyniškąjį raidyną - slaviškus ar kitokius nelotyniškus rašmenis vartojančios šalys yra patvirtinusios oficialias savo asmenvardžių perrašos lotyniškais rašmenimis taisykles ir savo piliečių pasuose nurodo ir lotynišką asmenvardžių formą.
Jei Seimas pritars siūlymui, teks keisti kai kurias Civilinio kodekso nuostatas. Žmonės, norintys pasikeisti pavardes, turės pateikti atitinkamus dokumentus. Jie bus numatyti poįstatyminiuose aktuose.