Pagal vidaus tarnybos statutą, statutinių įstaigų vadovai skiriami 5 metų kadencijai. R. Požėlai ir V. Grabauskui bus suteiktas vidaus tarnybos generolo laipsnis, o A. Paulauskui – generalinio komisaro laipsnis.

Pastaruosius penkerius metus R. Požėla ėjo Lietuvos policijos generalinio komisaro pareigas, prieš tai, nuo 2015 m., vadovavo Valstybės sienos apsaugos tarnybai. V. Grabauskas nuo 2001 m. vadovavo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“, kurioje iš viso dirbo 33 metus.

Nuo pernai metų V. Grabauskas ėjo policijos generalinio komisaro patarėjo pareigas. A. Paulauskas dirbo policijos generalinio komisaro pavaduotoju, o nuo 2022 m. gruodžio mėnesio buvo paskirtas laikinai vadovauti VST.

Nauji VRM statutinių įstaigų vadovai pareigas pradės eiti šių metų spalio 28 d., jų inauguracijos ceremonija vyks 12 val. Vilniaus rotušės aikštėje.

Šiemet baigėsi PAGD vadovo Sauliaus Greičiaus kadencija, toliau vadovauti departamentui jam nebuvo pasiūlyta.

Bilotaitė apie VST reformą: nesvarbu, koks bus sprendimas, tarnyba privalo maksimaliai gerai atlikti savo funkcijas

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad nepaisant to, ar Seimas pritars Viešojo saugumo tarnybos (VST) jungimui prie policijos, ar ne, svarbiausia, jog tarnyba maksimaliai gerai atliktų savo funkcijų, kurių vienos svarbiausių dabar – strateginių objektų apsauga ir pasirengimas reaguoti į hibridines grėsmes.

Apie tai A. Bilotaitė kalbėjo trečiadienį, po Vyriausybės sprendimo buvusį ilgametį policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadovą Viktorą Grabauską skirti VST vadu.

Ministrės A. Bilotaitės ir naujai paskirtų statutinių tarnybų vadovų spaudos konferencija Vyriausybėje

„Tai (sprendimas dėl VST reformos – ELTA) yra politinis apsisprendimas parlamento ir nepriklausomai nuo to, kuria linkme bus nueita, koks bus politinis sprendimas – ar jungti, ar palikti kaip atskirą tarnybą (VST – ELTA) – man atrodo, pagrindinis prioritetas, ką mes labai aiškiai ir transliuojame, ir kokių veiksmų imamės yra tai, kad Viešojo saugumo tarnyba privalo maksimaliai gerai atlikti tas funkcijas, kurios yra labai svarbios, tos, kurios nesidubliuoja su kitomis tarnybomis.

Noriu akcentuoti strateginių objektų apsaugą. Tai yra matyt vienas didžiausių prioritetų šiame etape, šiame laikmetyje ir tam mes skiriame didelį dėmesį. Ir taip pat svarbus kitas dalykas – pasirengimas reaguoti į hibridines grėsmes“, – žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Naujasis policijos vadovas A. Paulauskas: sieksiu, kad pradinis policininko atlyginimas siektų 1,5 tūkst. eurų, dirbtų pareigūnai su aukštuoju išsilavinimu

Naujai paskirtas Lietuvos policijos vadovas Arūnas Paulauskas sako, kad sieks, jog pradinis, policijoje pradėjusio dirbti policininko atlyginimas siektų 1,5 tūkstančius eurų, o policijoje dirbtų pareigūnai įgiję aukštąjį išsilavinimą.

„Policijos sistemą pažįstu puikiai, joje dirbau daugiau nei 30 metų, puikia žinau problemas“, – Vyriausybėje kalbėjo naujasis policijos generalinis komisaras.

Jis teigė kad sieks, jog netrūktų pareigūnų.

Ministrės A. Bilotaitės ir naujai paskirtų statutinių tarnybų vadovų spaudos konferencija Vyriausybėje

„Lietuvos policijai trūksta pareigūnų, ateinančių ir išeinančių pareigūnų skaičius panašus. Pagal darbų apimtis, Lietuvos policijos trūksta pareigūnų, turime, ieškoti gal ir netradicinių būdų, kaip pritraukti ir išlaikyti esamus pareigūnus“, – sakė jis.

A. Paulausko manymu, siekiant pritraukti jaunimą į policiją, reikia peržiūrėti mokymo ir ugdymo sistemą, sistema turi būti orientuota į pareigūną, siekiantį aukštojo išsilavinimo, nes šiuolaikinėje policijoje lieka vis mažiau funkcijų, kur reikalinga žema kvalifikacija. Pareigūnai tik su profesiniu išsilavinimu negali atlikti darbų kokybiškai.

„Atlyginimo startas 1 tūkstantis, eurų į rankas šiandien yra visiškai nekonkurencingas. Ambicija yra, visgi, startas policijoje turi prasidėti nuo 1,5 tūkstančio eurų“, – sakė A. Paulauskas, pridūręs, kad šis siekis priklausys ir nuo biudžeto.

Naujasis VST vadas V. Grabauskas: policija ir VST riaušių metu turėtų veikti pagal vienodą taktiką

Trečiadienį Vyriausybės sprendimu naujuoju Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovu paskirtas buvęs ilgametis policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas teigė, kad vienu svarbiausiu VST darbų prioritetu bus strateginių objektų apsauga. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad būtina tobulinti policijos ir VST sąveiką įvairių įvykių, pavyzdžiui, riaušių, metu.

„Vienas iš pagrindinių krypčių bus strateginių objektų apsauga, nes, jeigu seniau, prieš kelis metus, galima buvo galvoti, ar tikrai būtina, kad strateginius objektus saugotų valstybinės pajėgos, nes kai kuriose šalyse tą vykdydavo ir privačios struktūros, tai šitam kontekste, kai dabar išaugo hibridinės grėsmės, nepaprastai svarbu, kad strateginių objektų apsauga būtų patikima, profesionali“, – trečiadienį žurnalistams, po Vyriausybės posėdžio, apie VST darbo prioritetus kalbėjo V. Grabauskas.

Jis teigė, kad itin svarbu, jog VST tinkamai reaguotų į hibridines grėsmes, pavyzdžiui, galimas diversijas.

Būna situacija, kai iškyla realios grėsmės gyvybei, kai iškyla reali grėsmė turtui, tai tokiu atveju Viešojo saugumo tarnyba perimtų tą vadovavimą ir kartu su policija vykdytų šitą numatytą funkciją.

„Gali būti toks pilkosios zonos, kurias galima uždengti, nes gali būti situacijos, kai jau ne policijos atsakomybė, bet dar ne kariuomenės atsakomybė. Būtent Viešojo saugumo tarnyba turės vykdyti tas funkcijas, uždengti pilkąją zoną“, – dėstė naujasis VST vadas.

Pasak V. Grabausko, taip pat svarbu užtikrinti, kad VST galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas karo atveju, kai tarnyba tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Naujasis tarnybos vadovas pažymėjo, jog būtina išgryninti ir patobulinti VST ir policijos sąveiką neramumų, pavyzdžiui tokių, kaip riaušės, metu.

„Būna situacija, kai iškyla realios grėsmės gyvybei, kai iškyla reali grėsmė turtui, tai tokiu atveju Viešojo saugumo tarnyba perimtų tą vadovavimą ir kartu su policija vykdytų šitą numatytą funkciją. Labai svarbu, kad bet kuriuo atveju, net iki riaušių jie (VST pareigūnai – ELTA) turėtų tam tikrą sąveiką, reikėtų pasižiūrėti, kad būtų vienoda taktika, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai ir policijos pajėgos veiktų pagal vienodą taktiką, svarbu numatyti vieningą ir efektyvią valdymo ir koordinavimo sistemą“, – komentavo V. Grabauskas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė savo ruožtu akcentavo, kad naujajam VST vadovui keliami uždaviniai, susiję su strateginių objektų apsaugos stiprinimu ir pasirengimu reaguoti į hibridines grėsmes.

V. Grabauskas trečiadienį Vyriausybės sprendimu paskirtas VST vadu. Jis nuo 2001 m. vadovavo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“, kurioje iš viso dirbo 33 metus.

Nuo pernai metų V. Grabauskas ėjo policijos generalinio komisaro patarėjo pareigas.

ELTA primena, kad Vidaus reikalų ministerija (VRM) yra inicijavusi kelias su policijos sistema susijusias reformas. Viena jų siūloma VST integruoti į policijos struktūras, paliekant tarnybai atskiro juridinio asmens statusą. Tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendintų policijos generalinis komisaras, VST išliktų šalies ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Seimo opozicijos gretose VRM siūlymai palaikymo kol kas nesulaukia, parlamentarai negaili pastabų sprendimams dėl VST prijungimo prie policijos. Kritiškai pertvarką vertina ir patys VST pareigūnai.

Įstatymo projektams, kuriais numatyta VST pertvarka, Seime pritarta po pateikimo, tačiau toliau balsavimui šie teisės aktų projektai kol kas nėra teikiami.