Patvirtinus Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos korekcijas, Punios šilo rezervatą numatoma didinti penkiskart bei jame įsteigti du bendro 292 ha ploto genetinius eglės ir pušies genofondo draustinius.
„Rezervatas plečiamas į beveik visą Punios šilo teritoriją ir lieka maždaug 300 ha gamtinio draustinio, genetinio medyno, kuris išlieka kaip draustinis, o likusi teritorija paskelbiama rezervatu“, – Vyriausybės posėdyje teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Planuojama, kad dabartinis 457 ha rezervato plotas didės 1,78 tūkst. ha (iki 2,237 tūkst.) ir užims beveik visą dabartinio Punios šilo teritoriją. Taip pat, pasak ministro, įgyvendinus pakeitimus, bendras visų šalies rezervatų plotas išaugtų 9 proc., iki 20,86 tūkst. ha.
„Iš esmės vienu sprendimu dešimtadaliu didiname gamtinių rezervatų plotą“, – kalbėjo ministras.
Derinant projektą su visuomene ir socialiniais partneriais, pasak S. Gentvilo, daugiausia diskusijų kilo dėl genetinių draustinių šilo teritorijoje steigimo. Anot S. Gentvilo, jų reikia unikaliam Punios šilo pušies ir eglės genofondui išsaugoti, taip pat išlaikyti Europoje saugomas gyvūnų, augalų ir grybų rūšis.
Ministras teigė, kad pasiektas susitarimas dėl genetinių medynų steigimo diskusijas tęsti ir iki 2023 m. pabaigos parengti studiją dėl genetinių medynų ateities ir inicijuoti priemonių planą, kaip dar griežčiau apsaugoti šilo genetinį medyną, jo statusą priartinant prie rezervato.
„Nuraminant pasakysiu, kad visas Punios šilas yra valstybinis miškas, jis visas yra saugoma teritorija ir jokie ūkiniai miškų kirtimai ten nevykdomi“, – taip pat teigė S. Gentvilas.
Kaip skelbia Aplinkos ministerija, Punios šilas yra svarbi „Natura 2000“ teritorijų tinklo dalis. Joje sutinkamos ir saugomos Europos Bendrijos svarbos vakarų taigos, plačialapių ir mišrių miškų ir kitos buveinės, retos Europoje rūšys – niūriaspalvis auksavabalis, Manerheimo grybinukas, europinis plačiaausis ir kitos. Šilo ribų ir tvarkymo planų pakeitimai yra būtinosios jų apsaugos priemonės.
Anot ministerijos, naujoji schema numato aiškesnius šio miško apsaugos ir tvarkymo reikalavimus Valstybinių miškų urėdijai ir Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai. Viliamasi, kad būsimasis zonavimas išspręs ir visuomenei, ir miškus prižiūrinčioms institucijoms rūpinčius klausimus, kaip derinti genetinės ir biologinės įvairovės apsaugą.