Šiuo metu karantinas numatytas iki kovo 30 dienos, kito pirmadienio, jis gali būti pratęstas dar porai savaičių arba mėnesiui.
Karantino metu apribotas išvykimas iš šalies ir atvykimas į ją, draudžiami žmonių susibūrimai, uždarytos kavinės, daugelis parduotuvių.
Ministrai numato tartis, kaip stiprinti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vadovaujamo Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro veiklą.
Vyriausybė taip pat svarstys įstatymo pataisas, kurios leis griežčiau bausti karantino režimą pažeidžiančius asmenis.
Pagal projektą, iš užsienio grįžusiems žmonėms, nesilaikantiems saviizoliacijos, grėstų baudžiamoji atsakomybė, o už smulkesnius nusižengimus policija galės skirti pinigines baudas.
Šiuo metu baudžiamąją atsakomybę galima taikyti tik įrodžius, kad pažeidus kontrolės taisykles susirgimas išplito. Už šį nusikaltimą taip pat siūloma ilginti laisvės atėmimo bausmes.
Pataisų iniciatoriai teigia, kad dabartinės sankcijos neatgraso asmenų nuo nusikalstamai lengvabūdiško elgesio, kuris gali sukelti itin neigiamas pasekmes.
Tačiau kai kurie kriminologai teigia, kad bausmių griežtinimas tėra problemų sprendimo imitavimas.
„Siūlomi įstatymų pakeitimai yra vadinamoji simbolinė įstatymų leidyba, kai norima parodyti, kad kažkas daroma neva kovojant su kokiomis nors socialinėmis problemomis. Tačiau nei administracinė, nei tuo labiau baudžiamoji atsakomybė jokių socialinių problemų nesprendžia“, – BNS sakė kriminologas Gintautas Sakalauskas.
Jo teigimu, tokia simbolinė įstatymų leidyba iškreipia visą sankcijų sistemą, represinėms struktūroms siunčiama žinia elgtis griežčiau, nors toks griežtumas gali tik dar labiau pabloginti situaciją ir iššaukti dar sunkiau suvaldomus procesus, pavieniams asmenims naujosios didesnės sankcijos skaudžiai ir neproporcingai kals per galvą, o bendra situacija nuo to nepasikeis.
„Kaip ir kiekvienos krizės atveju, svarbu rasti „atpirkimo ožių“, taip primityviai skatinamas bendruomenės solidarumas ir atkuriama ramybė“, – teigė G. Sakalauskas.
Kriminologo teigimu, niekada nebus taip, kad visi be išimties laikysis visų normų, o jų laikymosi mastai priklauso nuo pasitikėjimo institucijomis ir priimamais sprendimais, komunikacijos, bendradarbiavimo, normų aiškumo ir jų prasmės suvokimo, geros krizių vadybos, solidarumo – viso to jokia teisinė atsakomybė ar jos griežtinimas negali sukurti.