„Įvertinome visus pasiūlymus ir Seimui teikiame realistinį ir subalansuotą biudžetą. Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, tad atsižvelgėme tik į dalį jų, pakoreguodami biudžetą taip, kad jis ir toliau atitiktų fiskalinę drausmę, ir, kiek įmanoma pagal ekonomines prognozes – visuomenės lūkesčius“, – BNS sakė finansų viceministras Darius Sadeckas.
Konkrečių duomenų, kas keičiama projektuose, Finansų ministerija kol kas neskelbia.
„Sodros“ ir PSDF biudžetus Seimui numatoma pateikti antradienį, surengus nenumatytą posėdį.
Tuo metu 2020 metų valstybės biudžetą Seimas antrą kartą svarstys gruodžio 10-ąją, o jį tvirtinti numato gruodžio 17 dieną.
Pasak Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės, biudžetas bus tvirtinamas kiek vėliau nei įprastai, nes Vyriausybei pataisyti buvo grąžinti ir „Sodros“ bei PSDF biudžetų projektai, be to Seime lėčiau negu planuota svarstomi bankų turto, stambios prekybos, taršių automobilių mokesčių įstatymai.
„Norime visus su biudžetu susijusius projektus priimti, o tada jau eiti į biudžeto priėmimą (...) Po antrojo svarstymo visada paliekamas protingas laikas, nes Seimo nariai (per antrąjį svarstymą – BNS) gali nubalsuoti už vieną ar kitą papildomai registruotą pasiūlymą, ir jeigu nubalsuoja 71 narys „už“, tada reikia laiko projektą sužiūrėti, sureguliuoti“, – BNS sakė R. Baškienė.
Biudžeto ir finansų komiteto duomenimis, Seimo komitetai papildomai prašė rasti 284,6 mln. eurų, atskiri parlamentarai – dar 368,7 mln. eurų. Vyriausybei siūloma įvertinti visus pasiūlymus, o komitetas siūlo papildomai įvairioms reikmėms numatyti beveik 60 mln. eurų.
Valdantieji siūlo įvesti prekybos apyvartos, automobilių taršos ir bankų turto mokesčius bei sumažinti ribą, nuo kurios būtų mokamas nekilnojamojo turto mokestis. R. Baškienė BNS sakė, kad stambiųjų prekybos tinklų apyvartos bei bankų turto mokesčiai gali įsigalioti ne anksčiau kaip nuo kitų metų vidurio, nuo liepos gali įsigalioti ir taršių automobilių mokestis.
Tuo tarpu gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo kartelę nuleisti iki 150 tūkst. eurų siūloma nuo kitų metų sausio, tai leistų kitąmet į biudžetą papildomai surinkti apie 2,5 mln. eurų.
Šiuos mokesčius siūloma įvesti siekiant į biudžetą surinkti daugiau pajamų, kuriuos ketinama skirti pensijoms ir „vaiko pinigams“ didinti.
Seimas po svarstymo yra pritaręs prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvoms dėl pensijų didinimo, jas kiek pakoregavęs. Tai leistų pensijas nuo kitų metų padidinti ne 30, kaip numato dabartinė indeksavimo tvarka, o vidutiniškai 33 eurais. Prezidentūra skaičiuoja, kad 2020–2021-aisiais papildomam pensijų didinimui biudžete reikėtų numatyti po 32 mln. eurų.
Seimas taip pat yra pritaręs siūlymui „vaiko pinigus“ kelti iki 70 eurų, nors Vyriausybė juos siūlė didinti 10 eurų mažiau – nuo dabartinių 50 iki 60 eurų nuo sausio. Išmokų vaikams didinimui kitais metais biudžete buvo numatyta 152,4 mln. eurų, o papildomam jų didinimui biudžete reikia papildomai rasti apie 37 mln. eurų.
Valdančiųjų „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis žurnalistams yra sakęs, kad koalicijos partnerių „socialdarbiečių“ siūlymui dėl 70 eurų išmokos bus pritarta, tačiau neaišku, kada ši nuostata įsigalios.
Taip pat numatoma nuo 555 iki 607 eurų kelti minimalią mėnesio algą, didinti darbo užmokestį valdžios sektoriaus darbuotojams, nes didinamas pareiginės algos bazinis dydis ir numatyti kiti vienkartiniai atlyginimų kėlimai.
Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas perspėjo, kad valdžios sektorius kitąmet vėl gali būti deficitinis, nors Finansų ministerija planuoja išlaikyti viešųjų finansų perteklių.