Seimo valdyba dar spalio 13-ąją paprašė Vyriausybės, kad ši pateiktų išvadą dėl Seimo Laisvės frakcijos siūlymo 9 proc. PVM tarifą maitinimo paslaugoms taikyti iki 2023 metų gruodžio 31-osios. Šiuo atveju Vyriausybė išvadą turėjo pateikti per 4 savaites, bet jos nėra iki šiol.
Seimo užkulisiuose svarstoma, kad Vyriausybė delsia su išvada, nes šis „laisviečių“ siūlymas būtų kompromisas tarp to, ką siūlo Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) bei jo pirmininkas Mykolas Majauskas, ir to, ką siūlo Vyriausybė. Ir jis Seime esą dar turi šansų būti patvirtintas.
Per pateikimą už „laisviečių“ siūlymą balsavo 65 tautos atstovai, prieš buvo 4, o 55 susilaikė.
Vyriausybės matymu, restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įmonių, meno ir kultūros įstaigų, atlikėjų, sporto klubų paslaugoms ir renginiams lengvatinį PVM tarifą būtų galima taikyti iki kitų metų liepos, o, Seimo BFK matymu, – neribotai.
Pasiteiravus, kodėl Vyriausybė iki šiol nepatvirtino išvados dėl „laisviečių“ iniciatyvos, Vyriausybės kanceliarijos Spaudos tarnyba pateikė Finansų ministerijos komentarą.
Teigiama, kad ministerija prioritetą dabar teikia išvadai dėl Seimo BFK siūlymo PVM lengvatą taikyti neribotai.
„Šiuo metu politinė diskusija dėl PVM lengvatos maitinimo sektoriuje pratęsimo iš esmės fokusuojasi dviem kryptimis: Vyriausybės su 2023 m. valstybės biudžeto projektu pateiktas pasiūlymas 9 proc. PVM lengvatinį tarifą pratęsti iki 2023 m. vidurio, taip sudarant galimybes verslui pereiti prie standartinio tarifo palankesniu metu, kuomet šiltuoju sezonu nėra aukštų energijos suvartojimo sąskaitų ir lankytojų srautai yra pakankamai reikšmingi; Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių pasiūlymas minėtą lengvatą pratęsti neribotai.
Turint omenyje, jog dėl pastarojo pasiūlymo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paprašė Vyriausybės išvados ir taip pat ir dėl šio projekto tiesioginio ryšio su 2023 m. valstybės biudžeto projekto (lydintysis įstatymo projektas), todėl prioritetas skiriamas pozicijos dėl pastarojo projekto formavimui“, – dėstoma atsakyme.
Skaičiuoja biudžeto netekimus
Finansų ministerija taip pat nurodė, kodėl, jos manymu, pratęsti PVM lengvatos ilgiau nei pusei metų nederėtų.
„Šiuo metu didžioji dalis lengvatos gavėjų – maitinimo sektoriaus įmonių, kultūros sektoriaus, juridinių ir fizinių asmenų, kurie teikia tas paslaugas – nėra PVM mokėtojai.
Taip pat dauguma iš 15 didžiausių PVM lengvatos naudos gavėjų, maitinimo sektoriuje, koncentruojasi į greitojo maisto ir tinklinius restoranus.
Seimui pritarus Vyriausybės pasiūlymui 9 proc. PVM lengvata galiotų pusmetį (iki 2023 metų II ketvirčio pabaigos) ir biudžetui kainuotų apie 60 mln. eurų. Jeigu lengvata būtų pratęsta dar pusmečiui (iki 2023 m. gruodžio 31 d.), prognozuojama, jog 2023 metų netekimai siektų apie 119 mln. eurų. Atitinkamai reikšmingi netekimai biudžete atsirastų lengvatą pratęsus neterminuotai.
Atkreipiame dėmesį, jog įtakingos tarptautinės institucijos – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio Bankas – ragina Lietuvą atsisakyti sektorinių lengvatų“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Skubios Vyriausybės išvados dėl Seimo BFK siūlymo PVM lengvatą taikyti neribotai Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen paprašė spalio 24-ąją. Šiuo atveju Vyriausybė išvadą taip pat turi pateikti per 4 savaites, tai yra iki lapkričio 21 dienos.
Su paraginimu pagaliau parengti tiek „laisviečių“, tiek Seimo BFK siūlymams išvadas į Vyriausybę pirmadienį kreipėsi M. Majauskas, rašo ELTA.
Konservatoriui M. Majauskui, kuris pateikė su Vyriausybe nederintą siūlymą dėl PVM, partija graso sankcijomis – jam rekomenduojama arba atsiimti siūlymą, arba trauktis iš pareigų komitete ir iš partijos.
M. Majauskas atsitraukti nežada.