Kaip matyti iš „Delfi“ gautų duomenų, Vyriausybė turi prognozę, kad per mažiau nei dvi savaites Lietuva turėtų perkopti 300 susirgimų per dieną vidurkį.
Lovų rezervas bus pasiektas per 2–4 savaites
Minima prognozė pristatoma kaip optimistiška. Joje taip pat nurodoma, kad netrukus bus išnaudotas ligoninėse esantis koronavirusu sergantiems pacientams skirtas lovų rezervas.
„Istoriškai pas mus buvo hospitalizuojama apie 8 proc. sergančiųjų, kuriems patvirtintas virusas, ir ligoninėse jie išbūdavo vidutiniškai apie 10 d., tad savo COVID-19 lovų rezervą pasieksime per 2–4 savaites, priklausomai nuo augimo scenarijaus“, – pristatoma prognozėje.
Kad tokią prognozę Sveikatos apsaugos ministerija iš tiesų yra gavusi, „Delfi“ patvirtino Aurelijus Veryga. Kaip teigiama jo raštu pateiktame komentare, SAM su šiais duomenimis yra susipažinusi.
Kaip pirmadienį skelbė S. Skvernelis, Lietuvoje savaitės pradžioje jau buvo užimta 57 proc. lovų, skirtų COVID-19 pacientams gydyti. A. Veryga komentare teigia, kad tokiai situacijai Lietuva ruošiasi, tarp galimų variantų – ir planinių sveikatos paslaugų mažinimas, ir naujų, nestacionarių ligoninių įrengimas.
„Jei nutiktų taip, kad išnaudosime 70 proc. (ne 100 proc., o 70 proc.) kovidinių lovų rezervą, iš karto „įsijungs“ scenarijus, pagal kurį turi būti įrengiama daugiau lovų kitose vietose. Tokių scenarijų esame numatę. Be to, kaip jau minėta, jei taip nutiktų, gali būti mažinamos planinės paslaugos arba įrengiamos naujos nestacionarios ligoninės. Taigi ruošiamės visiems galimiems scenarijams, vertiname realiai situaciją ir naujausius duomenis ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“, – aiškino A. Veryga.
Ragina lovas ruošti kuo skubiau
Savo ruožtu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, rinkimuose su socialdemokratais kandidatavęs prof. Saulius Čaplinskas įsitikinęs: jei būtų išnaudotas COVID-19 pacientams skirtų lovų rezervas, tai tik parodytų, kad pavasarį buvusio karantino metu nebuvo atlikti namų darbai.
„Augančių atvejų skaičius, deja, nieko nestebina. Tai yra logiškas, dėsningas šios ligos plitimas. Antras dalykas, jei bus išnaudotas lovų rezervas, vadinasi, nebuvo išmoktos COVID-19 pamokos karantino metu. Karantinas tam ir buvo reikalingas, kad mes pasiruoštume šitiems įvairiems scenarijams. Pirmiausia, blogiausiam scenarijui, nes iš karto buvo aišku, kad virusas įsitvirtins žmonių populiacijoje ir kad jis plis“, – sakė S. Čaplinskas.
Anot jo, jei tai padaryta nebuvo, šių veiksmų reikia imtis dabar ir kuo skubiau, kad būtų užtikrintas reikiamas lovų skaičius.
„Lovų Lietuvos ligoninėse yra bene daugiausia Europos Sąjungoje. Jeigu matome, kad sergantiems COVID-19 lovų neužteks, tai reikia, kad jų būtų daugiau. (...) Galbūt tiesiog jas galime perprofiliuoti“, – sakė pašnekovas.
S. Čaplinskas kritikavo ir kalbas, kad vėl gali sustoti planinių paslaugų teikimas sveikatos priežiūros įstaigose. Anot jo, jau dabar kai kuriose šalyse atliktos analizės rodo, jog per pirmąją pandemijos bangą išaugo perteklinis mirštamumas nuo kitų ligų. Tokių požymių jis įžvelgė ir Lietuvoje.
„Koks skirtumas žmogui, nuo ko jis mirs, – ar nuo COVID-19, ar nuo infarkto, nes negaus pagalbos dėl to, kad bijos koronaviruso; arba dėl kovido tiesiog bus „išjungta“ sveikatos priežiūros sistema. Čia ir yra esmė, tam ir reikėjo pasiruošti“, – kalbėjo epidemiologas.
Ilgai laukti iki 300 dienos vidurkio gali netekti
Kad Lietuva netrukus gali pasiekti 300 naujų susirgimų per dieną vidurkį, neabejojo ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.
„300 vidurkiui nedaug ir siekti reikia. Sunku prognozuoti, kada ir ar bus, bet jokių priežasčių atvejų skaičiui stabilizuotis ar sustoti mes nematome“, – sakė R. Lingienė.
Specialistės teigimu, užfiksuojama daug besimptomių atvejų – žmonės, nejausdami jokių ligos požymių, užkrečia kitus, ir tai epidemiologiškai labai nepalanku.
„Kitas dalykas – iki šiol bandėme išlaikyti kiek įmanoma laisvą gyvenimą ir tai ribojančių priemonių kol kas yra labai mažai. Trečias dalykas – visuomenė labai atsipalaidavusi ir nepalaiko tos reikalingos drausmės, susikaupimo, nesisolidarizuoja su visuomenės sveikatos specialistais, medikais“, – teigė R. Lingienė.
Kad jokios priemonės ir jokie ribojimai nebus efektyvūs, kol nebus visuomenės palaikymo, sakė ir S. Čaplinskas. Pasak jo, dabartinė situacija, kai dalis žmonių nebenori atskleisti savo kontaktų, darytis koronaviruso tyrimus atsisako net kai kurie medicinos darbuotojai, esą rodo, kad pirmosios bangos metu „buvo perlenkta lazda“.
„Klaida yra galvoti, kad vien tik draudimais, baudimais ar sekimais per prievartą galime ką nors padaryti. Jeigu žmonės nepriims naujų elgesio taisyklių, tai norimo efekto nebus. (...) Jau seniai buvo aišku, kad tos priemonės, kurios dabar vykdomos, nėra pakankamos plitimui suvaldyti. (...) Dabar svarbiausia, kad neperdegtų sveikatos sistema ir viskas“, – konstatavo S. Čaplinskas.
ULAC direktorius įsitikinęs, kad jau dabar reikia galvoti apie žmogiškuosius ligoninių išteklius. Pašnekovas stebėjosi, kodėl Lietuvoje vis dar izoliuojami visi medikai, kurie galimai turėjo kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu arba serga besimptome forma.
„Daugelyje šalių netgi medikai, kurie yra užsikrėtę, bet serga be simptomų, jaučiasi gerai, toliau dirba darbą. Tik imasi priemonių, kad apsaugotų: 1) pacientą, kolegą, 2) savo šeimos narius“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Hospitalizuotų pacientų skaičius didėja
Anot R. Lingienės, šiuo metu fiksuojamas ir augantis COVID-19 pacientų skaičius, kuriems reikia stacionarios pagalbos. Antradienio duomenimis, tokių ligoninėse nuo koronaviruso gydomų asmenų buvo 232.
„Tikrai akivaizdžiai daugėja“, – teigė pašnekovė. Ji tai siejo su bendru didėjančiu užsikrėtimų skaičiumi.
Vis dėlto, A. Verygos teigimu, minimos prognozės nebūtinai gali išsipildyti. Anot jo, sprendimai dėl pandemijos valdymo priimami remiantis dabartine situacija.
„Jos (prognozės – „Delfi“) yra teorinės, bet jos yra. Gali būti visko, o gali ir nebūti. Tad dedame maksimalias pastangas suvaldyti koronaviruso (COVID-19) plitimą šalyje. Tuo tikslu nuolat diegiamos naujos priemonės, skirtos šio viruso plitimui valdyti, vertinant naujausią realią situaciją“, – teigia A. Veryga.
Kaip vieną iš pavyzdžių ministras pateikė siūlymą visas Lietuvos savivaldybes suskirstyti į žalią, geltoną bei raudoną zonas. Kokiais kriterijais remdamosi savivaldybės gali į jas patekti, skaitykite ČIA.
„Be to, buvo prognozių, kad Lietuvoje mirs 10 tūkst. žmonių, buvo matematikų prognozių, kad sirgs daug daugiau, ir t. t. Mokslininkai remiasi matematiniais modeliais, o SAM siūlo sprendimus su epidemiologais, remdamasi realia situacija, ir stengiasi išlaikyti sveikatos apsaugos sistemos pajėgumus“, – tikina A. Veryga.
Siūlo be būtinybės neiti iš namų
Sveikatos apsaugos ministras raštu pateiktame komentare ramino, kad net ir mokslininkų prognozėms išsipildžius tokio griežto karantino, koks buvo pavasarį, Lietuva neįvestų.
„Virusas jau labiau pažįstamas, žinome, kaip kontroliuoti jo plitimą. Be to, žmonės emociškai dar nėra atsigavę po karantino pavasarį, tad svarbu viską daryti labai atidžiai vertinant situaciją“, – komentavo A. Veryga.
Anot S. Čaplinsko, vien jau kalbėjimas apie karantiną esą rodo, kad pavasarį epideminei krizei nebuvo pasiruošta. Tiesa, jis sutiko, kad lokalūs gyvenimo ribojimai yra neišvengiami, tačiau bus efektyvūs tik tada, jeigu žmonės jų laikysis ir juos supras.
„Jeigu mes vėl pradedame kalbėti apie karantiną, tai, mano supratimu, yra konkretus rodiklis, kad nepasiruošėme“, – teigė profesorius.
A. Veryga ragino prisiminti pavasarį koronavirusą padėjusias stabdyti priemones ir siūlė gyventojams be būtinybės iš namų neiti.
„Jei nėra būtinybės eiti iš namų – neikite. Geriau tik prireikus rinkimės saugų išėjimą iš namų, tada būkime su kaukėmis, veido apsaugos priemonėmis, laikykimės atstumų, dezinfekuokime rankas, plaukime jas muilu, venkime susibūrimų. Prisiminkime tai, kas buvo svarbu pavasarį, ir likime namuose, kai nėra būtinybės iš jų išeiti.
Žinau, kad visi pavargome nuo šio viruso, nuo įtampos, nuo atvejų skaičiaus. Visgi svarbu, kad tik mes patys galime tai sustabdyti“, – komentavo sveikatos apsaugos ministras.