„Aišku, gal reikėtų drausminti žmones, bet gal žmonės turėtų patys suprasti, kad virusas vis dar yra ir jis plinta“, – kalbėjo viena vilnietė.
Kitas kalbėjo, jog supranta tokią priemonę, jei tai jau būtina.
„Ir jei tai eis į gerą, tai kodėl gi ne“, – sakė jis.
Kita vilnietė teigė, jog galvoja, kad karantinas prasidės po švenčių.
„Gal po švenčių. Bet mes irgi matėme, kad buvo koncertas Kaune. Tai buvo keista matyti, kad viskas, suprask, užsidaro, negalima niekur eiti. O ten visi be kaukių ir daugybė žmonių. Tai truputėlį keista“, – kalbėjo moteris.
Kita vilnietė teigė, jog geriau kurį laiką pasėdėti ramiai ir tada jau laisvai judėti.
Delfi kalbintas vyras tiesiai sakė, jog dar vienas karantinas būtų nesąmonė.
„Vis tiek liga bus“, – aiškino jis.
Blogėjant epidemiologinei situacijai, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad karantinas galėtų trukti tik 3–4 savaites.
„Visas mokymasis, ugdymas grįžtų į nuotolinį režimą. Tai reiškia, kad būtų ribojamas judėjimas, galbūt net tarp savivaldybių. Tai būtų renginių draudimai ir ribojimai“, – žurnalistams sakė A. Dulkys.
Švietimo atstovai viliasi, kad Vyriausybė tesės pažadus ir mokyklas uždarys paskutines.
„Tas nuotolinis ugdymas tikrai duos rezultatus, kurie atsilieps mokinių žinių kokybei. Tikrai nesinori, kad ir vėl Vyriausybė atsiimtų tuos žodžius, kuriuos buvo pasakę“, – Delfi sakė Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
Kaip galimą išeitį pedagogai siūlo privalomą profilkatinį visų ugdymo bendruomenės narių testavimą.
„Tas suvaldymas ir gaunasi tada, kai mokiniai testuojasi. Turime tikrai gerų pavyzdžių ir jau ne vienoje savivaldybėje, įstaigoje. Ten, kur yra didelis besitestuojančių mokinių procentų, tie židiniai neplinta“, – aiškino E. Milešinas.
COVID–19 sergantiems pacientams užėmus 240 lovų reanimacijos skyriuose, papildomi suvaržymai paliestų ne tik mokyklas, bet ir pramogų vietas. Būtų draudžiami renginiai, duris užvertų restoranai, barai, nebūtinųjų prekių parduotuvės, naktiniai klubai.
Naktinio Vilniaus aljanso Mark Adam Harold vadovas tikina, kad verslai neprieštarauja karantino įvedimui, tačiau tikimasi, kad ribojimai bus trumpalaikiai ir visuotiniai.
„Mūsų sektorius labai mažai prisideda prie viruso plitimo. Ir tikrai labai labai mažai prisideda prie ligoninių užimtumo skaičiaus. Kadangi labai mažai žmonių yra pas mus“, – Delfi sakė jis.
Net jei karantinas ir yra neišvengiamas, M. A. Harold sako, jog yra būtina numatyti valstybės paramą verslui, kuris patirs nuostolius dėl naujų ribojimų.
„Jei yra kalbos apie uždarymus, tai kur yra kalba apie kompensaciją? Eilinį kartą anonsuoja, kad vėl bus karantinas, bet neturi jokių planų, kokios bus kompensacijos, kaip jos bus išdalintos“, – teigė Naktinio Vilniaus aljanso vadovas.
Vyriausybė jau yra patvirtinusi, kad ribojimai bus įvesti, kai reanimacijose bus užimta 215 lovų. O šiam skaičiui pasiekus 240 šalyje būtų įvestas visuotinis karantinas.
Šiuo metu reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose yra gydoma 110 sergančiųjų.
Lietuvoje patvirtinti 59 omikron atmainos atvejai. Pusė jų – įvežtiniai, daugiausia iš Jungtinės Karalystės, Čekijos bei Danijos.