Siūlo pakeitimus
2021 m. birželio 10 d. Kultūros ministerija registravo nutarimo projektą dėl radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo ir transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašo pakeitimo.
Kaip pažymi projekto iniciatoriai, projektas parengtas siekiant spręsti neaiškumus, su kuriais susiduria perkančiosios organizacijos, vykdančios pirkimus vadovaujantis tvarkos aprašu.
Svarbu paminėti tai, kad siūlomame pakeitime LRT nėra minimas. Tačiau pažvelgus į pasiūlymų esmę matyti, kad pakeitimai tiesiogiai paliestų LRT. Ir nemažiau svarbu tai, kad visi pakeitimai būtų naudingi LRT.
Pažvelkime į 2021 m. birželio 10 d. teikto pirminio projekto versijoje siūlytus pakeitimus. Tvarkos aprašo 123 punktas patikslintas, siekiant padidinti pirkimų, kurie galėtų būti atliekami neskelbiamos apklausos būdu, numatomą sutarties vertę (nuo 58 000 Eur iki 139 000 Eur).
Lyginamajame rašte nurodyta: „Pakeisti 123 punktą ir jį išdėstyti taip: „123. Neskelbiama apklausa gali būti atliekama žodžiu ir pasiūlymai gali būti pateikiami žodžiu Aprašo 118.1 papunktyje nustatytu atveju ir 118.3-118.7 papunkčiuose nustatytais atvejais, kai sutartis sudaroma raštu ir numatoma sutarties vertė yra mažesnė kaip 139 000 Eur be PVM.“
Be to, pirminiame etape tvarkos aprašas papildytas 134(1) punktu, remiantis kuriuo, „jeigu dalis 134 punkte nurodytos informacijos apie raštu sudarytą sutartį negali būti atskleista dėl jos konfidencialumo arba dėl to, kad jos atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, atitinkamos ataskaitos skiltys apie tokią sutartį nepildomos, jose nurodant priežastis, dėl kurių ši informacija negali būti paskelbta viešai“.
Gauta esminių pastabų
Projektas derinimui buvo pateiktas viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT), Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, ministerijoms.
Teikimo dokumente nurodoma, kad derinimo laikotarpiu pastabų ir (arba) pasiūlymų gauta iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Finansų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Teisingumo ministerijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos. Esmingas pastabas savo išvadose pateikė STT ir Teisingumo ministerija.
STT pastabos suskirstytos į 3 punktus. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 8 punktu siūloma pakeisti Radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo ir transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1264, 118.4 papunktį ir išplėsti sąlygų, kada perkančioji organizacija gali vykdyti neskelbiamą apklausą, sąrašą.
Siūloma papildomai nustatyti, kad perkančioji organizacija neskelbiamą apklausą galėtų vykdyti, jeigu paslaugas teikti gali tik konkretus tiekėjas dėl to, kad vykdant programos sukūrimo paslaugų pirkimą, reikia įsigyti ir kitas nuo programos sukūrimo neatskiriamas paslaugas, kurių rezultatas yra savarankiškas autorių ar gretutinių teisių objektas: scenarijų sukūrimo paslaugos; rūbų, dekoracijų ir kitų dizainerių paslaugos; grimo dailininko paslaugos; atlikėjų paslaugos; fonogramų gamintojų paslaugos; vinječių kūrimo paslaugos; filmo vertimų paslaugos; paskaitų, kalbų ar kitų žodinių kūrinių teikimo, straipsnių, komentarų kūrimo paslaugos; operatorių, garso operatorių paslaugos; dramos, muzikinių dramos, pantomimos, choreografijos ir kitų sceniniam atlikimui skirtų kūrinių autorių paslaugos; fotografijos ar kitų fotografijai analogiškų būdų atvaizdų (nuotraukų) kūrimo paslaugos; kitos panašaus pobūdžio paslaugos.
Pereikime prie antrosios STT pastabos. Projekto 9 punktu keičiant Pirkimų tvarkos aprašo 123 punktą siūloma padidinti neskelbiamos apklausos numatomą sutarties vertę nuo 58 000 Eur iki 139 000 Eur be PVM, kai neskelbiama apklausa gali būti atliekama žodžiu ir pasiūlymai gali būti pateikiami žodžiu.
„Manome, kad ribos, iki kurios procedūros gali būti atliekamos žodžiu, padidinimas iki sumos, artimos darbų mažos vertės pirkimams, atliekamiems pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (145 000 Eur be PVM), didina ir apimtis pirkimų, kurių viešumas ir skaidrumas potencialiai yra mažesnis“, - rašoma STT rašte.
O štai ir trečioji pastaba. Projekto 11 punktu siūloma, keičiant Pirkimų tvarkos aprašo 134 punktą, atsisakyti perkančiųjų organizacijų pareigos metinėje pirkimų ataskaitoje skelbti informaciją apie žodžiu sudarytas sutartis (būtų skelbiama tik bendra visų žodžiu sudarytų sutarčių vertė).
„Pažymėtina, kad sutarčių sudarymas žodžiu suponuoja viešumo trūkumą, o siūlomas pakeitimas informacijos prieinamumą suinteresuotai visuomenei ir rinkos dalyviams sumažins dar labiau. Manytina, kad tokia situacija ne tik didins abejones perkančiųjų organizacijų įsigijimų sąžiningumu, bet taip pat gali paskatinti piktnaudžiavimą vykdant pirkimo procedūras. Atkreipiame dėmesį, kad Pirkimų tvarkos aprašas taikomas ne visiems perkančiųjų organizacijų įsigijimams, o tik specifiniams šiame apraše nurodytiems objektams. Todėl nemanytina, kad viešąjį interesą atskleisti informaciją apie Pirkimų tvarkos aprašo nuostatomis sudarytas sutartis turėtų nustelbti perkančiųjų organizacijų galima administracinė našta“, - nurodoma STT vertinime.
Į dvi pastabas nebuvo atsižvelgta
Vis dėlto STT nurodė, kad į pirmą pastabą atsižvelgta nebuvo. Motyvas toks: „Siūlomas Pirkimų tvarkos aprašo pakeitimas nekeičia esamų Apraše įtvirtintų išimčių, kada galima vykdyti pirkimą neskelbiamos apklausos būdu, apimties, o tik patikslina Pirkimų tvarkos aprašo 118.4.2 papunktyje numatytus atvejus ir sumažina administravimo resursus, motyvuojant sprendimus dėl pirkimo neskelbiamos apklausos būdu.“
Į trečią pastabą taip pat nebuvo atsižvelgta. „Siūlomas Pirkimų tvarkos aprašo 134 p. iš esmės analogiškas VPĮ 86 str. 9 d. ir 96 str. 2 d. 2 p. numatytai tvarkai, nustatytai visoms perkančiosioms organizacijoms, išskyrus reikalavimą dėl sutarčių ir pasiūlymų paskelbimo viešai (vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymu, Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos pajėgumai tam nėra pakankami ir pritaikomi)“, - pateikti tokie nesutikimo su pastaba motyvai.
Į vieną Viešųjų pirkimų tarnybos pastabą buvo atsižvelgta tik iš dalies. Štai ką konstatavo ši tarnyba: „Nutarimo projekto 8 punkto nuostata ir jos taikymas yra neaiškūs. Iš Nutarimo projekto galima daryti išvadą, jog 118.4.6 punkto papunkčiuose nurodomos paslaugos, kurias gali suteikti tik konkretus tiekėjas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog, pavyzdžiui, vien tai, kad filmo vertimų paslaugos yra savarankiškas autorių ar gretutinių teisių objektas, dar nereiškia, kad šias paslaugas gali suteikti tik konkretus tiekėjas. Iš šios nuostatos neaišku, kokiais konkrečiais atvejais būtų įmanoma remtis šio punkto nuostatomis.“
Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat turėjo pastabą ir į ją atsižvelgta nebuvo: „Norėtume atkreipti dėmesį, kad Tvarkos aprašo 1, 2 ir 96 punktuose numatyti pakeitimai dėl sąvokos keitimo neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 2 punkto nuostatų. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad pirmiausia turėtų būti patikslintos Viešųjų pirkimų įstatymo minėto straipsnio nuostatos.“
Užuominos apie palankias galimybes korupcijai
Antra pastaba, į kurią nebuvo atsižvelgta: „Be to, manytina, siekiant pirkimų skaidrumo, Aprašo 1171 p. nustatyta galimybė pasirinkti keletą laimėtojų turėtų būti aiškiai fiksuota pirkimo dokumentuose ir žinoma pirkimo dalyviams iš anksto, o patys kriterijai, kuomet komisija galėtų pasirinkti laimėtojų skaičių, įvertinant ir teikime pateiktą informaciją, turėtų būti nustatyti Apraše, ar bent jau pirkimo dokumentuose.“
Į trečią pastabą irgi nebuvo atsižvelgta: „Vertinant 118.4.6 p. nuostatas, pastebėtina, kad jos būtų aktualios tik teisių į dar nesukurtus autorių teisių objektus įgijimo atveju, kadangi jau sukurtų autorių teisių objektų atveju pakankamos 118.4.2 p. nuostatos. Visgi, nesukurtų autorių teisių objektų atveju keltų rimtų abejonių išimties taikymas, kadangi 118.4.6 p. nurodomos paslaugos iš esmės nėra unikalios ir teikiamos tik vieno vienintelio subjekto ir Lietuvoje egzistuoja tokių paslaugų teikimo konkurencija, o išimties taikymas galėtų būti vertinamas kaip pažeidžiantis konkuravimo principą ir sudarantis sąlygas piktnaudžiavimui ir korupcijai.“
Toliau kita Teisingumo ministerijos pastaba, kurią nutarta atmesti: „Aprašo 131 p. nuostatos nenumato (arba tik atskirais atvejais numato) saugiklių, kad sutarties vertės keitimas negalėtų tapti priemone išvengti taikytino pirkimo būdo;
Aprašo 131.2 p. iš viso nenumato jokių sutarties vertės keitimo ribojimų, apsiribojant tik draudimu keisti pirkimo pobūdį. Visgi pastarąja apimtimi siūlomas reguliavimas galėtų būti vertinamas ir kaip perteklinis, kadangi sutarties pobūdžio pakeitimas iš vis darytų pirkimą ne Aprašo, o jau Viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimo dalyku, o siekiant dėl aiškumo šį apribojimą aprašyti Apraše, jis turėtų būti nustatomas kaip bendras principas, o ne reglamentuojantis vieną atskirą sutarties keitimo atvejį;
Vertinant Aprašo 131.3 ir 131.4 p. santykį, vienas esminių skiriamųjų požymių yra aplinkybė, kurios protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Aprašo 131.3 p. atveju tokios aplinkybės buvimo nereikalaujama, kas gali būti vertinama kaip perkančiojo subjekto aplaidaus ir nerūpestingo pirkimų planavimo toleravimas. Manytina, Aprašas turėtų būti orientuotas į atsakingą ir iš anksto planuojamą pirkimų vykdymą, o išimtys nustatomos tik tiems atvejams, kurių iš anksto, elgdamasi atsakingai, perkančioji organizacija negalėjo numatyti;
Aprašo 131.3.2 p. nuostatos, įvertinant tuo pat metu daromus ir Aprašo 123 p. pakeitimus, leistų neskelbiamos apklausos būdu pirkti iki 278000 Eur vertės, vietoj šiuo metu nustatytos 58000 Eur ribos. Siūlytina įvertinti, ar tokia išimtis neturėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai pirminė pirkimo sutartis būtų sudaryta taikant griežčiausią pirkimo būdą; Reglamentuojant tiekėjo keitimo galimybę, nenustatomi saugikliai, kad naujasis tiekėjas atitiktų Aprašo ir pirkimo dokumentų reikalavimus.“
Na, ir galiausiai paskutinė Teisingumo ministerijos pastaba, kuri taip pat nesulaukė pakeitimo rengėjų pritarimo: „Aprašo 131.6 p. pirmosios pastraipos atveju neaišku, kodėl nurodomi 131.1-131.5 p., kai tai būtų visiškai atskiri sutarties keitimo pagrindai. Be to, manytina, ir vien tik sutarties vertės pakeitimas galėtų būti laikomas esminių sutarties sąlygų keitimu.“
LRT pastabų neturėjo
Antradienį šis pakeitimas bus svarstomas Vyriausybėje tarpinstituciniame pasitarime. Pranešėjas – Kultūros ministerijos kancleris – Rolandas Kvietkauskas.
Esminių STT, Teisingumo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pastabų sulaukęs pakeitimo projektas buvo nusiųstas derinti ir LRT. VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė savo atsakyme projekto rengėjams nurodė pastabų neturinti. „Informuoja, kad pritaria Nutarimo projektui bei pastabų neturi“, - rašoma M. Garbačiauskaitės-Budrienės pasirašytame rašte.
LRT nusiuntėme klausimus, tačiau atsakymų į juos dar negavome. Kai tik juos gausime, tekstą papildysime.
2021 m. lapkričio 22 d. Kultūros ministerija registravo antrą versiją nutarimo projekto, kurį pateikė svarstyti Vyriausybei. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad naujoje versijoje dalis esminių institucijų pastebėtų projekto trūkumų, susijusių su skaidrumo neužtikrinimu, išliko.
Rekomendavo atsižvelgti į STT išvadas
Skaidrumo klausimus kėlė ir Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupė 2021 m. gruodžio 6 d. teiktoje išvadoje, kurią pasirašė Teisės grupės vyresnioji patarėja Indrė Marija Baranauskienė.
„Taip pat kelia abejonių, ar tikrai visi 118.4.6.1.-118.4.6.12 papunkčiuose nurodyti atvejai gali būti laikomi unikaliu meno kūriniu (ar jo sukūrimu) arba unikaliu meniniu atlikimu (pvz., operatorių, garso operatorių paslaugos, fonogramų gamintojų paslaugos, grimo dailininko paslaugos ir pan.), o tai reiškia, kad minėtais atvejais perkančioji organizacija galės vykdyti neskelbiamą apklausą, taip sudarant prielaidas viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo mažinimui“, - rašoma rašte, su kuriuo susipažino Delfi.
Taip pat 2021 m. gruodžio 6 d. Vyriausybės kanceliarijos Socialinės politikos grupės pažymoje išskirta pastaba dėl STT įžvalgų.
„Atkreiptinas dėmesys į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą dėl Teisės akte numatomų rizikų, susijusių su procedūrų viešumu ir skaidrumu (dėl siūlymo išplėsti sąlygų sąrašą, kada perkančioji organizacija gali vykdyti neskelbiamą apklausą; dėl siūlymo atsisakyti perkančiųjų organizacijų pareigos metinėje pirkimų ataskaitoje skelbti informaciją apie žodžiu sudarytas sutartis (būtų skelbiama tik bendra visų žodžiu sudarytų sutarčių vertė)“, - teigiama Socialinės politikos grupės patarėjos Nomedos Poderienės pasirašytame rašte.
Teisininkai mato grėsmių
Vis dėlto į vieną STT pastabą buvo atsižvelgta. Naujoje pakeitimo redakcijoje šio punkto neliko: „Pakeisti 123 punktą ir jį išdėstyti taip: „123. Neskelbiama apklausa gali būti atliekama žodžiu ir pasiūlymai gali būti pateikiami žodžiu Aprašo 118.1 papunktyje nustatytu atveju ir 118.3-118.7 papunkčiuose nustatytais atvejais, kai sutartis sudaroma raštu ir numatoma sutarties vertė yra mažesnė kaip 139 000 Eur be PVM.“
Rengiant šią publikaciją Delfi konsultavosi su teisininkais. Jie nurodė, kad aprašo pakeitimai gali būti skirti LRT bent jau tais atvejais, kai LRT yra perkančioji organizacija.
„Atkreipkite dėmesį į Aprašo nuorodą į Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį: „25. Perkančioji organizacija: 2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams (kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio) tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų;
c) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų.“
Kaip nurodė teisininkai, LRT atitinka ir (a), ir (c) papunkčius. „Taigi LRT neabejotinai gali pasinaudodama viešaisiais pirkimais pirkti programas, filmo vertimo paslaugas ir kt.“, - dėstė teisininkas.
Užsiminė apie LRT posėdį
Delfi kreipėsi į Kultūros ministeriją ir paklausė, ar LRT yra šių pataisų iniciatorius. Taip pat ar jis kreipėsi į Kultūros ministeriją dėl šių pakeitimų?
„Pataisų iniciatorius yra Kultūros ministerija, tačiau problemų ir spręstinų klausimų ratas buvo apibrėžtas viename iš posėdžių su LRT“, - teigė Kultūros ministerijos atstovė Viktorija Vitkauskaitė.
Be to, ministerijos paklausėme, kam dar be LRT šios pataisos Lietuvoje galėtų būti aktualios.
Atsakydama į šį klausimą ministerija paminėjo ministerijas, savivaldybes ir nevyriausybines organizacijas: „Efektyvūs ir skaidrūs viešieji pirkimai yra vienas iš Vyriausybės prioritetų. Kultūros ministerijos nuomone, priėmus šiuos pakeitimus procesas taptų ne tik efektyvesnis, paprastesnis, bet ir aiškesnis. Vadovaujantis šiuo aprašu pirkimus privalo atlikti visos perkančiosios organizacijos, kurioms aktualus radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje pirkimas, tarp jų – savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, ministerijos. Taigi visoms šioms organizacijoms minėtos pataisos perkant taip pat bus aktualios.“
V. Vitkauskaitė pripažino, kad į dalį STT pataisų nebuvo atsižvelgta.
„Į dalį STT pastabų buvo atsižvelgta ir siūlomų pakeitimų buvo atsisakyta. Į dvi pastabas buvo neatsižvelgta, tačiau jos buvo derinamos darbine tvarka. Į STT pastabą dėl 118.4.6. papunkčio buvo neatsižvelgta, nes, Kultūros ministerijos teisininkų nuomone, siūlomas aprašo pakeitimas nekeičia dabar įtvirtintų išimčių, o tik patikslina ir sukonkretina 118.4.6 papunktyje numatytus atvejus sumažinant administravimo išteklius ir tiksliai reglamentuojant paslaugas, susijusias su programos gamyba, kurių rezultatas yra savarankiškas autorių ir gretutinių teisių objektas. Taigi atsiranda daugiau aiškumo ir nebelieka interpretavimo galimybės.
Kalbant apie pastabą dėl 134 punkto, atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reglamentavimas nepanaikina pareigos užtikrinti tinkamą pirkimų vykdymą ir vėlesnę atskaitomybę atsakingoms institucijoms, bet jis taip pat palengvina smulkiųjų pirkimų administravimą. 134 punkto formuluotę siūlomą tikslinti atsižvelgiant į tai, kad Tvarkos apraše nustatytas reikalavimas skelbti tokią informaciją yra griežtesnis nei nustatytas Viešųjų pirkimų įstatyme likusioms perkančiosioms organizacijoms, kas, manytina, nėra teisinga. Todėl šia siūloma pataisa pašalinamas perteklinis reikalavimas ir šių paslaugų pirkimas suvienodinamas su reikalavimais, taikomais kitoms perkančiosioms organizacijoms“, - dėstė Kultūros ministerijos atstovė.
Pirminiame teikime tvarkos aprašo 123 punktas buvo patikslintas, siekiant padidinti pirkimų, kurie galėtų būti atliekami neskelbiamos apklausos būdu, numatomą sutarties vertę (nuo 58 000 Eur iki 139 000 Eur). Ministerijos paklausėme, kodėl buvo nutarta keisti dabar galiojančią tvarką ir koreguoti sumas.
Tačiau ministerija, tokio teikimo argumentų nepaaiškino: „Atsižvelgus į STT pastabas, šio keitimo buvo atsisakyta.“
Kaip žinia, tvarkos aprašas papildytas 134(1) punktu, remiantis kuriuo, „jeigu dalis 134 punkte nurodytos informacijos apie raštu sudarytą sutartį negali būti atskleista dėl jos konfidencialumo arba dėl to, kad jos atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, atitinkamos ataskaitos skiltys apie tokią sutartį nepildomos, jose nurodant priežastis, dėl kurių ši informacija negali būti paskelbta viešai“. Ar šis punktas nesumažintų skaidrumo?
Kad taip nutiks, ministerija nesutiko: „Kaip ir minėjome aukščiau, siūlomu pakeitimu reikalavimai kaip tik suvienodinami su VPĮ numatytais reikalavimais, taikomais kitoms perkančiosioms organizacijoms. Kultūros ministerija šiuo aspektu neįžvelgia galimų skaidrumo mažinimo grėsmių. Taip pat norime pabrėžti, kad siūlomos aprašo pataisos vis dar yra svarstymo procese, šiandienis klausimo svarstymas Vyriausybės tarpinstituciniame pasitarime taip pat yra šio proceso dalis, o gautas pastabas analizuosime ir į jas atsižvelgsime.“