„Delfi“ primena, kad esant sudėtingai situacijai dėl koronaviruso (COVID-19) karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio 7 dieną, jo terminas – iki lapkričio 29 dienos vidurnakčio. Vyriausybė dėl preliminarių sprendimų valdant COVID-19 pandemiją įprastai tariasi pirmadienį COVID-19 komitete, o formalūs sprendimai būna priimami trečiadienį per Vyriausybės posėdį.
„Pagrindinis sprendimas, dėl kurio reikės tartis ir sutarti COVID-19 komitete, yra karantino pratęsimas. Tikrai siūlysime karantiną pratęsti mažiausiai keletą savaičių.
Mano supratimu, būtų logiškiau net ir ilgesnį terminą pasiūlyti. Tada, jeigu situacija pagerėtų, būtų galima laiką sutrumpinti, švelninti karantino sąlygas. Turbūt būtų logiškiau jį paskelbti bent iki didžiųjų švenčių pabaigos“, – kalbėjo A. Veryga.
Kad ir koks sprendimas būtų priimtas, laikinasis ministras ragino nusiteikti, kad šventės šiemet bus kitokios nei įprasta.
„Galbūt jos nebus visai tokios pat, kokios buvo Velykos, kai visai niekur nejudėjome, bet Kalėdos tikrai bus ne tokios, kaip būdavo anksčiau, – su pilnomis aikštėmis žmonių. Matome, kad miestai ruošiasi visiškai kitokiems scenarijams. Turime susilaikyti nuo kokio nors didesnio šventimo“, – sakė A. Veryga.
Laikinasis ministras nemano, kad prieš didžiąsias šventes reikėtų dar papildomai praplėsti testavimo galimybių, kad visi tie, kurie planuoja bet kokiu atveju vykti pas savo artimuosius, galėtų pasitikrinti dėl koronaviruso.
„Testavimas pas mus ir taip pakankamai laisvas. Mes labai daug tiriame. Piko dienomis pasiekiame ir po penkiolika tūkstančių tyrimų. Tai – labai didžiulis krūvis ir laboratorijoms, ir tiems, kurie ten dirba. Kai atkeliaus kitos testavimo metodikos, kurios yra greitesnės, galbūt bus galima apie tai kalbėti. Tačiau jas pirmiausia reikia turėti“, – teigė A. Veryga.
Jis taip pat pažymėjo, kad testavimas nepakeičia paties karantino principo.
„Žmonių rezultatai gali būti ir neigiami, nors jie jau bus užsikrėtę. Važinėjant liga sklinda greičiau, ypač kai dabar, skirtingai negu vasarą, bendravimas vyksta uždarose patalpose. O šeiminis plitimas dabar išlieka vienu didžiausių iššūkių“, – sakė A. Veryga.
Parduotuvių uždaryti nesvarstoma
Ministras patikino, kad šiuo metu nėra svarstomas ne maisto prekių parduotuvių uždarymo variantas.
„Kol kas tokio svarstymo nėra. Kilo toks klausimas medikams, ekspertams. Pritarimo nebuvo. Mūsų komanda bendravo su prekybos įmonių asociacija. Pateikta pavyzdžių, kaip sudėtinga užtikrinti net ir tas sąlygas, kurios jau nustatytos. Patikinta, kad bus imtasi papildomų priemonių, jog žmonės nesibūriuotų“, – teigė A. Veryga.
Pasak ministro, situacija prekybos centruose labai priklauso ir nuo pačių žmonių sąmoningumo.
„Jeigu skaičiai nemažės, gali būti grįžta prie tokių svarstymų, bet šiandien nebus aptariama šita priemonė“, – kalbėjo A. Veryga.
Nepaisant rekordų, matomas situacijos stabilizavimasis
Praėjusią savaitę, fiksuojant užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius, du kartus nuskambėjo žodis „rekordas“. Penktadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras paskelbė, kad buvo nustatyti 2272 nauji COVID-19 atvejai. Sekmadienį paskelbta, kad per prieš tai buvusią parą nustatyti 2307 atvejai. Nepaisant to, pasak laikinojo ministro, bendra sergamumo koronavirusu situacija panaši kaip ir užpraeitą savaitę, ir galima konstatuoti stabilizaciją.
„Praėjusią savaitę buvo svyravimas. Po savaitgalio, kai tyrimų mažiau, tai ir atvejų mažiau nei tūkstantis. Paskui ir rekordai užfiksuoti, kokių anksčiau nėra buvę. Tačiau, jeigu žiūrėtume į bendrą savaitės vidurkį, jis bus panašus kaip ir užpraeitą savaitę. Taip pat matome, kad ligoninėse situacija nebeblogėjo taip, kaip blogėjo anksčiau“, – kalbėjo A. Veryga.
Nedalija pažadų, kad skiepytis galėsime jau šiemet
Pasaulyje prasidėjo didysis vakcinų laukimas. Skelbiama, kad pirmosios dozės Europą gali pasiekti jau gruodžio viduryje, šalys ruošiasi jas priimti. Tačiau lieka atviras klausimas – kas ir kiek vakcinų dozių gaus jau šiais metais. Poreikis daug didesnis, nei pažadai jų patiekti į rinką.
Kaip skelbia prancūzų tinklapis „Le Figaro“, Europa iš didžiųjų laboratorijų yra iš anksto užsisakiusi 1,3 mlrd. dozių vakcinų ir dar pasirinkusi 660 mln. dozių papildomą galimybę. Tačiau ne visą šį kiekį įmanoma pagaminti iš karto.
„Pfizer-BioNTech“ įsipareigojo iki gruodžio JAV ir Europai pristatyti 50 mln. dozių, „Moderna“ – 20 mln. dozių.
2021 m. „Moderna“ pažadėjo pagaminti nuo 500 mln. iki 1 mlrd. dozių, „Pfizer-BioNTech“ – 1,3 mlrd. dozių.
„Tie milijardai (kurie minimi kaip Europos poreikis) turbūt skaičiuojami visų vakcinų, kurios buvo kuriamos. „Pfizer“ ir „Moderna“ yra tik dvi iš anksčiau aptartų septynių kompanijų.
Dar nėra taip, kad jos jau pagamintos, sudėtos į sandėlį ir tik laukiama, kol bus patvirtinta, jog galima įvežti. Dar reikės jas pagaminti, tai užtrunka. Lėktuvai yra mažiausia problema. Tiek, kiek mums jų reikia atsigabenti, apimties prasme yra nedaug. Mums būtų mažiausia bėda jas atsiskraidinti. Kai tik atsiras vakcinų, atsigabenti nebus sudėtinga. Bus sudėtingiau tas, kurioms reikia šalčio režimo, pristatyti į vietą. Bet tam specialistai taip pat ruošiasi“, – apie logistinius iššūkius kalbėjo A. Veryga.
Ministras nesišvaistė pažadais, kad jau šiemet nuo koronaviruso pradėsime skiepytis Lietuvoje.
„Labai to norėtųsi, bet tikrai negaliu duoti atsakymo į šitą klausimą. Nežinau“, – sakė A. Veryga.
Dėl Seimo pozicijos nekeičia
Seime išplitus koronaviruso atvejams, laikinasis sveikatos apsaugos ministras ir toliau laikosi savo pozicijos, kad jį reikėtų porai savaičių uždaryti.
„Epidemiologine prasme tikrai būtų daug geriau uždaryti, negu dabar galvoti visokius mechanizmus, kuriuos galvoja, – ir pertvaras, ir kitus dalykus. Tai veiktų, jeigu būtų trumpi kontaktai, bet tokiu atveju galbūt net ir kaukės užtektų. Ją galima užsidėti dar ir su skydeliu, jeigu jau taip norėtųsi apsisaugoti.
Bet geriausia būtų žmonėms išlaukti dvi savaites. Žinoma, aš suprantu, kad dabar yra sudėtingas metas, – reikia ir Vyriausybei formuotis, ir biudžetą tvirtinti. Tai turbūt pats nepalankiausias metas. Tačiau mes jau ne pirmą kartą su nepalankiu laiku susiduriame. Rinkimai buvo nepalankus metas, dabar valdžios formavimasis yra toks laikas. Mūsų reikalas – patarti, Seimo valdžia nuspręs, kaip jie mato, kaip organizuoti darbą“, – sakė A. Veryga.