„Esame paprašę savivaldybės pateikti informaciją, kokie yra priimti Širvintų rajono savivaldybės sprendimai, susiję su įtraukiuoju ugdymu. Gavę informaciją ir ją įvertinę, spręsime dėl tolimesnių Vyriausybės atstovo veiksmų“, – Eltai perduotame komentare teigė Vyriausybės atstovė Vilniaus ir Alytaus apskrityse Gedmantė Eimontienė.
„Vyriausybės atstovai, vykdydami savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą, savivaldybės administravimo subjektams siūlo pasinaikinti arba pakeisti neteisėtus teisės aktus, reikalauja, kad būtų laikomasi Konstitucijos, įgyvendinami įstatymai, vykdomi Vyriausybės nutarimai. Kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės nutarimą, kreipiasi į teismą“, – akcentavo ji.
Pirmadienį apie galimas teisines pasekmes Širvintų rajono savivaldybei užsiminė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Tiesą sakant, ponios merės pareiškimuose buvo ir tokių pareiškimų, kurie šiaip neturi nieko bendro su realybe. (...) Žinoma, jeigu įstatymas numato tokią pareigą (dėl įtraukiojo ugdymo – ELTA), tai atitinkamai, jeigu ta pareiga būtų nevykdoma, tai tada galimos visos priemonės, įskaitant ir teisines – yra Vyriausybės atstovas apskrityje, kuris prižiūri, kaip įgyvendinami įstatymai“, – pirmadienį žurnalistams Vilniuje sakė I. Šimonytė.
Nuo šių metų rugsėjo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Jau dabar 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokosi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.
Visgi praėjusią savaitę Ž. Pinskuvienė išplatino viešą pranešimą, kuriuo pareiškė, kad nuo rugsėjo 1 dienos specialiųjų poreikių vaikai Širvintose bus ugdomi atskirose, tam pritaikytose erdvėse.
Pirmadienį Širvintų rajono merės pareiškimams teigė nepritariantis prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, toks „getų“ steigimas mokyklose tik didintų ir taip esamą atskirtį. Todėl, pažymėjo šalies vadovas, artimiausiu metu šį klausimą jis ketina aptarti su pačia Ž. Pinskuviene.
Ministerijos duomenimis, maždaug 75 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių (apie 35,4 tūkst.), o apie 25 proc. (daugiau nei 12,6 tūkst.) besimokančiųjų yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių.