Baudžiamoji atsakomybė už statybas
Vienas naujas aspektas, kuris yra rašomas negalutiniame DELFI gautame Vyriausybės priemonių plane yra išplėsti baudžiamąją atsakomybę.
„Nustatyti baudžiamąją atsakomybę už pavojingiausius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus parengiant Baudžiamojo kodekso pakeitimo projektą“, - rašoma Vyriausybės priemonių plane.
Taip pat kalbant apie teritorijų planavimą numatyta priimti Architektūros įstatymo projektą, siekiant reglamentuoti visuomeninius santykius architektūros srityje, parengti ir priimti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, siekiant ūkinės ir kitokios veiklos apribojimus nustatyti vienu įstatymu, aiškiau reglamentuoti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinį ir nuostatas.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas kol kas priemonių plano projekto nekomentuoja.
Miškų reforma – kaip prioritetas
„Valstybės įmonių miškų urėdijų konsolidavimas į vieną įmonę ir centralizuotas jų valdymas“, - toks siekis išskirtas Vyriausybės priemonių plano projekte.
Aplinkos ministras K. Navickas jau pasiūlė reformos gaires ir registravo Miškų įstatymo pataisas. Ministerija siūlo vietoj dabar atskiruose regionuose veikiančių 42-ių urėdijų sukurti vieną valstybės įmonę su 25-iais padaliniais.
Centralizacijos dėka būtų sutaupyti valstybės pinigai, sumažintas biurokratinis aparatas. Skaičiuojama, kad darbo netektų 400 žmonių, daugiausiai administracines funkcijas atliekančių darbuotojų, buhalterių, taip pat darbo netektų ir urėdijų vadovai – urėdai. Ministerija teigia, kad miške dirbantys darbuotojai: girininkai ir eiguliai darbą išsaugotų, jų institutą siekiama stiprinti ir iš sutaupytų pinigų planuojama pakelti jiems atlyginimus.
Šiai reformai prieštarauja „valstiečių“ koalicijos partneriai socialdemokratai. Taip pat nepritaria arba abejoja ir kai kurie „valstiečiai“. Reformai griežtai priešinasi miškininkų bendruomenė. O štai opoziciniai konservatoriai ir Gabrielius Landsbergis išreiškė palaikymą reformai. Ji turėtų būti svarstoma pavasario sesijoje.
Kontrolė savivaldybėms
Vyriausybės priemonių plano projekte yra numatoma griežtinti savivaldybių atsakomybę už tvarkomas atliekas.
Yra numatomas siekis: „Savivaldybių atsakomybės už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų nevykdymą, netinkamą vykdymą, užduočių nepasiekimą patvirtinimas.“
Dar yra išskiriamas punktas, kad reikia peržiūrėti mokesčius už aplinkos teršimą. „Peržiūrėti mokesčius už aplinkos teršimą atliekomis, nustatant atliekų mažinimą ir perdirbimą skatinančius tarifus“, - rašoma projekte.
Didelis dėmesys atliekų sektoriui
Taip pat atsakomybę siūloma griežtinti ir gamintojams bei importuotojams. Didelis dėmesys skiriamas atliekų sektoriui.
„Atsakomybės delegavimas gamintojams ir importuotojams finansuoti gaminių ir pakuočių atliekų iš mišraus komunalinio atliekų srauto tvarkymą savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose“, - rašoma priemonių plano projekte.
Atskiru punktu projekte išskiriamos ir maisto atliekos bei jų surinkimas: „Įgyvendinti atskirąjį maisto atliekų surinkimą, patvirtinti komposto kokybės kriterijus ir sertifikavimo procedūras.“
Palies ir namų ūkių šildymo įrenginius
Vyriausybės priemonių plano projekte numatomas dėmesys ir namų ūkių bei kitiems šildymo įrenginiams, kietajam kurui, klimato kaitos mažinimui.
„Sukurti (ar sustiprinti, jei tokia yra) šildymo įrenginių, įskaitant namų ūkių (būstų) šildymo įrenginius, ir kaminų privalomos priežiūros ir kontrolės sistemą, siekiant aplinkos oro taršos kietosiomis dalelėmis ir jų sudėtyje esančiais kitais pavojingais teršalais mažinimo tikslų“, - rašoma priemonių plano projekte.
Atkreipiamas dėmesys į kuro kokybės reikalavimus: „Nustatyti, pradėti taikyti kietojo kuro kokybės reikalavimus, taikytinus Lietuvoje vartojamam (ypač mažuose ir vidutinio dydžio kurą deginančiuose įrenginiuose) biokurui, angliai ir kt. kuro rūšims, ir užtikrinti jų laikymosi kontrolę.“
Trumpins poveikio aplinkai vertinimo procedūras
Vyriausybės priemonių plano projekte yra numatytas ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrų trumpinimas.
„Patvirtinti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, siekiant sutrumpinti poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir pagerinti poveikio aplinkai vertinimo dokumentų kokybę“, - rašoma projekte.
Tokį pasiūlymą buvo pateikusi ir praeita Vyriausybė, tačiau sulaukė ir kritikos. Poveikio aplinkai vertinimas ir dabar laikomas neskaidria sritimi, dažnai PAV apibūdinimui naudojama frazė: „kas moka pinigus, tas ir muziką užsako“. Kadangi PAV yra atliekamas ne valstybinių institucijų, o privačių įmonių, todėl abejojama išvadų patikimumu.
Poveikio aplinkai procedūrų sušvelninimas buvo kritikuojamas dėl to, kad pašalinus kai kuriuos saugiklius, kaip savivaldybių tarybų veto teisę, PAV bus dar mažiau kontroliuojamas.
Įstatymo šalininkai teigia, kad dabar procedūros trunka labai ilgai, todėl reikia jas sutrumpinti.