Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad valstybė didina finansavimą gyvensenos medicinos specialistams, tuo pačiu mažindama biudžeto finansuojamų gydytojų rezidentų skaičių, ir, panašu, gydytojų atlyginimų didinimo sąskaita, parlamentarė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymi, jog tai kelia rimtų klausimų dėl šios studijų programos akreditavimo pagrįstumo bei kokybės ir galimos užsienio organizacijų, susijusių su pramone, įtakos politikams.
„Kyla klausimas, ar bandymas poliklinikose ir ligoninėse masiškai diegti sveikos gyvensenos specialistus nėra dirbtinis ir ar jis pagrįstas realiais poreikiais. Konsultacijas sveikatinimo klausimais pagal funkcijas teikia šeimos gydytojai ir visuomenės sveikatos centrai, kyla klausimas, kodėl prisireikė kurti naujus valstybės finansuojamus etatus LSMU programos, kuri, savo ruožtu, irgi kelia įvairių abejonių, absolventams. Valstybinės ligonių kasos skirti 10 mln. eurų iš PSDF biudžeto šiems specialistams įdarbinti verčiau būtų nukreipti gydytojų ir rezidentų atlyginimų didinimui“, - pažymi Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pasak jos, paaiškėjo, kad trejus metus intensyviai rengiami gyvensenos medicinos specialistai Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), kurių studijų programos sukūrimu ir koordinavimu 2016 m. rūpinosi dabartinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, tuomet buvęs Sveikatos tyrimų instituto vadovu. Nuo šių metų, ministro A. Verygos įsakymu, šeimos gydytojo komandoje gali dirbti ir gyvensenos medicinos specialistas, o beveik visų šių specialistų studijų vietos yra valstybės finansuojamos.
Kreipimesi į premjerą ir ministrą R. Morkūnaitė-Mikulėnienė klausia, kaip pastarieji vertina sveikos gyvensenos specialistų rengimo ir integravimo į sveikatos priežiūros įstaigas pagrįstumą bei ministro A. Verygos galimą suinteresuotumą, atsižvelgiant į visuomenei pateiktą žiniasklaidos tyrimo medžiagą? Kartu domimasi, ar žinoma, kad Studijų kokybės vertinimo centras turėjo rimtų abejonių dėl šios programos akreditavimo ir kad pateikti duomenys apie specialistų poreikį galėjo centrą suklaidinti?
Parlamentarė kreipimesi taip pat klausia, kuo grindžiamas gyvensenos medicinos specialistų būtinumas, jei šeimos gydytojai ir taip teikia sveikatinimo konsultacijas pagal jiems apibrėžtas funkcijas? Kartu domimasi, kodėl yra siekiama sukurti papildomus etatus sveikatos priežiūros įstaigose gyvensenos medicinos specialistams, o ne stiprinami visuomenės sveikatos centrai, kuriems priskirtos šios funkcijos?
Galų gale klausiama, kokiu teisiniu pagrindu remiantis gyvensenos medicinos specialistų įdarbinimui ir veiklai planuojama panaudoti PSDF lėšas, nors iš šio fondo skiriamos lėšos išimtinai gydymui, o ne sveikatinimo paslaugoms apmokėti?
Kaip pastebi Seimo narė, žiniasklaidos tyrimas parodė, kad gyvensenos medicinos specialistų studijų programą rengė Septintosios dienos adventistų bažnyčios bendruomenė, o specialistų poreikis, siekiant studijų programos akreditacijos, galėjo būti išpūstas.