Naujojo ministrų kabineto programos projekte valdančiosios koalicijos partnerės išskyrė dvyliką svarbiausių valstybės sričių, kuriose išsikėlė tikslus 2024 ir 2030 metams.
Kviečiame susipažinti su prioritetinėmis sritimis ir Vyriausybės išsikeltais tikslais.
Vienodos starto pozicijos visiems Lietuvos žmonėms
Vyriausybė sieks, kad:
• Ankstyvasis ugdymas būtų kokybiškas ir visiems prieinamas.
• Visi vaikai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ir šeimos socialinės bei ekonominės padėties, turėtų vienodas starto pozicijas ir kokybiško ugdymo galimybes.
• Mokslas ir studijos būtų pasaulinio lygmens.
• Švietimo sistema suteiktų šiuolaikinei ekonomikai ir visuomenės raidai reikalingus įgūdžius.
• Sporto sistema didintų fizinį aktyvumą, įtrauktį ir aukštą meistriškumą.
Tikslai iki 2024 m:
• Visi socialinės rizikos šeimose gyvenantys vaikai nuo trejų metų lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
• MTEP finansavimui bus skiriama 1,5 proc. BVP, iš jų valstybės asignavimai – 0,75 proc. BVP (MTEP šiandien – 0,88 proc., iš jų 0,55 proc. – aukštojo mokslo ir valdžios sektorius).
• Bent 35 proc. bendrojo lavinimo absolventų turės profesinį išsilavinimą (šiuo metu – 24 proc.).
• Bent 80 proc. darbuotojų dirbs kvalifikacijos lygį ir sritį atitinkantį darbą (šiuo metu – 65,1 proc. atitinka kvalifikacijos lygį ir tokia pat dalis – sritį).
Tikslai iki 2030 m.:
• Visiems vaikams nuo dvejų metų bus sudaryta galimybė lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
• Mokinių dalis, kuri pasiekia bent 2 lygį (iš 6) pagal PISA, išaugs iki 95 proc. (šiuo metu – 86,1 proc.); mokinių dalis, kuri pasiekia 5–6 lygį pagal PISA, išaugs iki 20 proc. (šiuo metu – 11,1 proc.).
• Bent vienas Lietuvos universitetas QS 300. (šiuo metu– 423 pozicija).
• Bent 50 proc. žmonių gebės spręsti problemas technologijų pagalba (gebėjimai sieks bent 1 lygį) (PIAAC duomenimis šiuo metu – 25,5 proc.).
Asmenybės ir visuomenės gyvenimo kokybę keičianti kultūra
Vyriausybė sieks, kad:
• Būtų užtikrinama kultūros įvairovės ir kokybiškų kultūrinių paslaugų pasiūla visos šalies gyventojams mažinant socialinę ir regioninę atskirtį.
• Šalies nevyriausybinis kultūros sektorius taptų pilnaverčiu kultūros politikos įgyvendinimo dalyviu
• Ilgalaikės kultūros strategijos įgyvendinimas būtų užtikrintas prognozuojamu nacionalinių ir regioninių programų, institucijų bei organizacijų finansavimu.
• Padidėtų skaitmeninio kultūros turinio ir paslaugų įvairovė, kokybė ir prieinamumas.
• Kultūros ir kūrybinės industrijos būtų įgalintos geriau atskleisti savo ekonominį ir kūrybinį potencialą.
• Didėtų kultūros konkurencingumas šalies ir tarptautiniu mastu.
• Materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos ir valdymo priemonės būtų efektyvios.
• Visuomenė būtų atspari informacinėms grėsmėms, turėdama visas galimybės naudotis valstybės teikiamais informaciniais ištekliais.
Tikslai iki 2024 m.:
• Sukurtas ir pradėtas įgyvendinti kultūros ir kūrybiškumo integravimo į švietimo sistemą modelis.
• Sukurtas ir veikiantis naujas kultūros ir medijų rėmimo fondų modelis.
• Sukurta ir šalies mastu taikoma kultūros ir meno procesų stebėsenos ir modeliavimo sistema.
Tikslai iki 2030 m.:
• Į kultūrines ir kūrybines veiklas įsitraukę 50 proc. šalies gyventojų (šiandien – 22,5 proc.).
• Intelektine nuosavybe pagrįstų produktų dalis tarp bendro Lietuvos eksporto – 8 proc.
• Pasauliniame spaudos laisvės indekso reitinge („Reporteriai be sienų“) Lietuva – pažangiausių šalių dvidešimtuke (šiandien – 28 vieta).
Socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių įgalinimas
Vyriausybė sieks, kad:
• Lietuvoje neliktų nematomų žmonių ir jų rūpesčių, o reikiamos pagalbos sulauktų kiekvienas;
• Augtų senatvės socialinio draudimo ir socialinės šalpos pensijos.
• Taiklios ir individualizuotos socialinės paslaugos bei adekvati išmokų sistema skatintų grįžti, arba integruotis į darbo rinką.
• Vaikų tėvams (globėjams, rūpintojams) būtų užtikrintos reikiamos galimybės derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.
• Vaikai būtų saugūs visose savo gyvenimo aplinkose.
• Moterų ir vyrų lygių galimybių horizontalus principas vyrautų visose viešosios politikos srityse.
• Negalią turintys žmonės turėtų geresnes galimybes integruotis į atvirą darbo rinką ir gauti jiems reikiamas socialines paslaugas.
• Mūsų visuomenės nariai būtų jautrūs vienas kito rūpesčiams ir labiau pasitikėtų vieni kitais.
Tikslai iki 2024 m.:
• Vienišų pensinio amžiaus asmenų papildoma pensija sudarys ne mažiau kaip 11 proc. nuo vidutinės senatvės pensijos (turint būtinąjį stažą) per mėnesį (rezultato rodiklis).
• Bendras skurdo rizikos lygis sumažės iki 17 proc. (šiuo metu – 20,6 proc.).
• Gyventojų užimtumo lygis (15–64 m.) pasieks 72,5 proc.(šiuo metu – 70,7 proc.).
• Neįgaliųjų, pasinaudojusių socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti, dalis iš visų neįgaliųjų sudarys 37 proc. (šiuo metu – 29 proc.).
Tikslai iki 2030 m.:
• Bendras skurdo rizikos lygis sumažės iki 14 proc.(šiuo metu – 20,6 proc.).
• Gyventojų užimtumo lygis (15–64 m.) pasieks 75 proc. .(šiuo metu – 70,7 proc.).
• Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis sumažės iki 10 proc.(šiuo metu – 12,4 proc.)
• Neįgaliųjų, pasinaudojusių socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti, dalis iš visų neįgaliųjų sudarys 42 proc.(šiuo metu – 29 proc.).
Ilgas ir visavertis žmogaus gyvenimas
Vyriausybė sieks, kad:
• sveikatos apsaugos sistemos dėmesio centre atsirastų žmogus – pacientas, darbuotojas, o ne pastatai, investicijos ar brangios įrangos įsigijimai.
• kokybiškos paslaugos būtų teikiamos visiems Lietuvos gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties.
• kiekviena visuomenės grupė ir narys rūpintųsi asmens ir visuomenės sveikata, siekiant užkirsti kelią ligų atsiradimui.
• sveikatos sistema būtų pasirengusi reaguoti į kylančias grėsmes ir krizes, mokėtų pasitikti ateities iššūkius.
• sveikatos sistemos valdymo, finansavimo ir priežiūros sistema būtų pagrindas, o ne kliuvinys ilgo, kokybiško ir oraus žmogaus gyvenimo užtikrinimui.
Tikslai iki 2024 m.:
• Vidutinė tikėtina būsimo gyvenimo trukmė – 77 metai (šiuo metu – 76 metai);
• Skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės – 8 metai (šiuo metu – 9,8 metų);
• Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė – 60,5 metų (šiuo metu – 58,1 metų);
• Suaugusiųjų, kurie savo sveikatą vertina kaip gerą ir labai gerą dalis – 64 proc. (šiuo metu – 58 proc.).
Tikslai iki 2030 m.:
• Vidutinė tikėtina būsimo gyvenimo trukmė – 81 metai (šiuo metu – 76 metai).
• Skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės – 5,2 metų (šiuo metu – 9,8 metų).
• Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė – 64 metai (šiuo metu – 58,1 metų).
• Suaugusiųjų, kurie savo sveikatą vertina kaip gerą ir labai gerą dalis – 70 proc. (šiuo metu – 58 proc.).
Aukštos pridėtinės vertės ekonomika
Vyriausybė sieks, kad:
• Lietuva taptų aukštą pridėtinę vertę kuriančia šalimi.
• Ekonominio inovatyvumo parametrais Lietuva gebėtų konkuruoti su šioje srityje lyderiaujančiomis Europos šalimis.
• Lietuvos verslo klimatas skatintų verslumą ir tiesiogines užsienio investicijas.
• Išvystytume darnią, skaitmeninę ir į ateities ekonomikos poreikius orientuotą susisiekimo sistemą.
• Sukurtume stiprią šalies energetikos infrastruktūrą.
Tikslai iki 2024 m.:
• Pasauliniame inovacijų indekse „Global Innovation Index“ Lietuva pakils iš 40 į 35 vietą.
• Lietuvos darbo našumas padidės bent iki 85 proc. ES vidurkio (2017 m. – 75 proc. ES vidurkio).
• Aukštos technologinės vertės produkcijos dalis nuo visos Lietuvos gamybos produkcijos sudarys bent 7 proc. (2017 m. – 3.6 proc.)
Tikslai iki 2030 m.:
• Pasauliniame inovacijų indekse „Global Innovation Index“ Lietuva pakils iš 40 į 20 vietą
• Valstybės ir privataus sektoriaus investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą sieks 2 % BVP.
Lietuvos žaliasis kursas
Vyriausybė sieks, kad:
• Lietuvos ekonomika palaipsniui taptų klimatui neutralia ir žiedine.
• Mūsų miestai ir miesteliai taptų kokybiško gyvenimo centrais.
• Mūsų buitis ir verslas būtų aprūpinami tik žalia energija ir šiluma.
• Lietuvos gamtos įvairovė būtų apsaugota nuo klimato kaitos ir žmogaus veiklos pavojų.
• Gyventojams pateikiamas maistas būtų vietinis, ekologiškas ir nesukeltų neigiamo poveikio aplinkai.
• Aplinkosauga taptų kiekvieno gyventojo ir įmonės prioritetas.
Tikslai iki 2024 m.:
• Lietuvos miškingumas pasiekia 35 proc. šalies teritorijos (šiuo metu – 33,7 proc.).
• Lietuvos saugomų teritorijų plotas pasiekia 20 proc. (šiuo metu – 17,64 proc.), ketvirtadalis jų griežtai saugomos.
• Kartu su visuomene ir verslu susitarsime dėl sektorinių darbotvarkių Nacionalinės klimato kaitos valdymo strategijai įgyvendinti.
• Lietuvos antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) indeksas sieks Europos Sąjungos vidurkį.
Tikslai iki 2030 m.:
• Pirmas klimatui neutralus ir beatliekinis Lietuvos miestas.
• 30 proc. sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (šiuo metu – ŠESD) Lietuvoje, palyginti su 2005 m.
• Sąvartynuose šalinama ne daugiau kaip 5 proc. Atliekų (šiuo metu – 24,73 proc.).
• 30 proc. šalies patenka į saugomas teritorijas (šiuo metu – 17,63 proc.), iš jų trečdaliui taikoma griežta apsauga.
Tikslai iki 2050 m.:
• Lietuva tampa klimatui neutralia šalimi.
• Visa Lietuvos ekonomika tampa žiedine.
Darni regionų plėtra
Vyriausybė sieks, kad:
• Atokiau nuo didžiųjų miestų gyvenantys žmonės turėtų tokias pačias galimybes gauti kokybiškas viešąsias paslaugas, mokytis, dirbti ir gyventi oriai.
• Mažėtų ekonominė ir socialinė atskirtis tarp regionų.
• Regionų savivaldybės būtų finansiškai savarankiškesnės ir laisvesnės skirstydamos biudžeto lėšas savo regionui stiprinti.
• Kiekviena savivaldybė būtų motyvuota siekti savo regiono patrauklumo investuotojams ir gyventojams.
• Regionuose daugėtų darbo vietų, kokybiškų viešųjų paslaugų.
• Vietos bendruomenės aktyviau dalyvautų priimdamos sprendimus.
Tikslai iki 2024 m.:
• Bendradarbiaujant su regionų atstovais parengta Nacionalinę Regionų plėtros programa, kurios sudėtinė dalis – efektyvus ir specializuotas ekonomikos augimo planas kiekvienam regionui.
• ES struktūrinių fondų lėšų dalis, perskirstoma per Regionų plėtros tarybas, sudarys 25 proc.
• Patvirtinti aiškūs valstybės biudžeto lėšų paskirstymo savivaldybių investiciniams projektams kriterijai.
Tikslai iki 2030 m.:
• BVP dalis šalies regionuose, išskyrus Vilniaus regioną, sieks 75 proc. ES vidurkio (šiuo metu – 48,5 proc.).
• Vidutinis BVP vienam gyventojui nuokrypis regionuose, palyginti su šalies BVP vienam gyventojui – 19,8 proc. (šiuo metu – 28,3 proc.).
• Regionų, kuriuose vidutinis bruto darbo užmokestis yra didesnis nei 85 proc. vidutinio Vilniaus regiono darbo užmokesčio , skaičius sieks 6 (šiuo metu – 2).
Atkurtas pasitikėjimas teisingumo sistema
Vyriausybė sieks, kad:
• Būtų atkurtas visuomenės pasitikėjimas teisingumo sistema.
• Teisėkūra būtų kokybiška ir atvira visuomenei.
• Sklandus aptarnavimas elektroninėje erdvėje taptų ne išimti, o įprastai taikoma praktika.
• Aiški bausmių vykdymo įstaigų vizija užtikrintų tinkamą bausmės vykdymo tvarką ir tikslų pasiekimą.
• Teismų darbo krūvio sureguliavimas padidintų teismų sistemos efektyvumą ir darbo kokybę.
• Valdžios institucijos taptų atviros visuomenei, būtų užtikrintas darbo skaidrumas
• Būtų pertvarkyta ir kokybiškai veiktų valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos sistema.
Tikslai iki 2024 m.:
• Išaugs šalies gyventojų pasitikėjimas teismais – bent 45 proc. piliečių pasitikės Lietuvos teismais (2019 m. pagal VRM atliktą tyrimą – pasitiki 35 proc.).
• Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso suderinimo ir bausmių vykdymo sistemos pokyčių laisvės atėmimo bausmę atliekančiųjų skaičius sumažės iki 150 asmenų 100 tūkst. gyventojų (šiuo metu – 216 asmenų 100 tūkst. gyventojų).
• Gyventojų, manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, dalis sumažės iki 40 proc. (šiandien – 61 proc.). „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekse Lietuvos rezultatas pasieks 70 balų (šiandien – 60 balų).
• Bus parengti ir Seimo priimti visi konstituciniai įstatymai.
Tikslai iki 2030 m.:
• Laisvės atėmimo bausmę atlikusių asmenų pakartotinis nusikalstamumas sumažės iki 40 proc. (dabar – 62 proc.).
• Visos Lietuvos teismuose nagrinėjamos bylos bus perkeltos į elektroninę erdvę.
• Dėl darbo efektyvumą užtikrinančių pokyčių vidutinis antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų darbo krūvis civilinėse ir administracinėse bylose sumažės iki 6 bylų per mėnesį (dabar – 12 bylų per mėnesį), baudžiamosiose bylose sumažės iki 17 bylų per mėnesį (dabar – 27 bylos per mėnesį).
Visuomenės poreikius atitinkantis viešasis sektorius
Vyriausybė sieks, kad:
• Viešojo valdymo institucijos taptų lanksčios, atskaitingos, orientuotos į žmogų ir rezultatus.
• Viešosios ir administracinės paslaugos būtų kokybiškos ir lengvai prieinamos visiems.
• Valstybės tarnyba taptų atvira inovacijoms, profesionali ir laiku gebanti priimti ryžtingus sprendimus.
Tikslai iki 2024 m.:
• Modernizuotų e-paslaugų skaičius išaugs nuo 39,5 proc. iki 80 proc. Teikiančių e-paslaugas institucijų skaičius išaugs nuo 55,3 proc. iki 75 proc.
• Duomenų atvėrimo brandos reitinge iš 24 vietos pakilsime į pirmąjį dešimtuką.
• Institucionalizuotas vadovų korpuso centralizuotas valdymas.
• Visuomenės pasitikėjimas Vyriausybe sieks 35 proc. (šiuo metu – 28 proc.)
Tikslai iki 2030 m:
• Kitais žmonėmis labiau pasitikinčių nei nepasitikinčių žmonių dalis sieks 40 proc.
• Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse Lietuva iš 14 vietos pakils į Europos šalių Top10.
• Pagal valstybės tarnybos efektyvumo indeksą Lietuva iš 20 vietos pakils į Top 10.
Atsakinga finansų politika
Vyriausybė sieks, kad:
• Mokesčių sistema būtų prognozuojama ir suderinta su viešųjų išlaidų poreikiu, o aptarti pokyčiai prisidėtų prie socialiai teisingesnio apmokestinimo, prioritetą teikiant mažiau ekonomikos augimui žalingiems mokesčiams.
• Valstybės biudžeto formavimas būtų aiškiai susietas su strateginiais valstybės tikslais.
• Mokesčių administravimas taptų draugiškesnis klientui, o efektyvesnis duomenų panaudojimas užtikrintų aukštesnį aptarnavimo ir kontrolės lygį.
• Smulkaus ir vidutinio verslo galimybės gauti finansavimą inovacijoms ir plėtrai taptų lygios ES vidurkiui.
Tikslai iki 2024 m.:
• Biudžeto valdysenos brandos lygis pagal VK vertinimą – 3 (šiuo metu – 1).
• MVĮ finansavimo galimybių augimas pagal ECB vertinimą – 4 proc. (dabar 12 proc. MVĮ didžiausia problema – galimybė gauti finansavimą, būtų 8 proc.).
Tikslai iki 2030 m:
• PVM atotrūkis – 10 proc. (šiuo metu – 25 proc.).
• Pajamų nelygybę apibūdinantis rodiklis S80/S20 – 5 (šiuo metu – 6,4).
Stipri ir saugi Lietuva
Tikslai iki 2024 m.:
• Įgyvendinta kibernetinio saugumo funkcijų konsolidacija, 5G ryšio infrastruktūra plėtojama dalyvaujant tik nacionalinio saugumo kriterijus atitinkantiems gamintojams.
• Organizuotame rezerve esančių žmonių skaičius bus ne mažesnis nei 30 tūkst. (šiuo metu – 19 tūkst.).
• Ne mažiau kaip 80 proc. gyventojų jaučiasi saugūs, nemažėja pasitikėjimas valstybe. (Šiuo metu – 82 proc.).
• Veikianti vieninga ir efektyvi krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistema.
Tikslai iki 2030 m.:
• Užtikrintas ne mažesnis kaip 2,5 proc. BVP finansavimas gynybai.
• Visi Lietuvos kariuomenės vienetai atitinka nustatytus parengties lygių reikalavimus ir suformuotas ne mažiau kaip 60 tūkst. organizuotas rezervas.
• Ne mažiau kaip 85 proc. gyventojų jaučiasi saugūs ir pasitiki valstybe.
Stiprėjanti Lietuvos įtaka
Tikslai iki 2024 m.:
• Lietuva – svarbus pokyčių subjektas plečiant laisvės ir demokratijos erdvę mūsų regione ir už jo ribų.
• Stiprėjantis Lietuvos balsas priimant strateginius Europos Sąjungos sprendimus.
• Tvaraus transatlantinio ryšio išlaikymas ir jo stiprinimas.
• Lietuvos „švelniosios galios“ kryptinga plėtra.
• URM veiklos atnaujinimas, kuriant XXI a. iššūkiams pasitikti pritaikytą, veiksmingą ir išmanią diplomatinę tarnybą.