Specialistai skambina pavojaus varpais dėl vyrų psichologinės sveikatos Lietuvoje, kuriems alkoholis dažnai yra vienintelis prieinamas būdas pasijusti geriau, susidūrus su sunkumais ar išgyvenant krizes. Tyrimai rodo, kad būtent vyrai sudaro didžiąją dalį girtaujančių asmenų mūsų šalyje, jų gyvenimo trukmė - 10 metų trumpesnė nei ES vidurkis, savižudybių rodiklis - aukščiausias visoje Europoje.
Apie tai, su kokiomis problemomis susiduria Lietuvos vyrai ir kodėl jas sprendžia griebdamiesi alkoholio, ir buvo kalbama antradienį Vyrų krizių ir informacijos centre vykusioje spaudos konferencijoje. Savo pastebėjimus bei įžvalgas išsakė psichiatras psichoterapeutas, „Ąžuolyno“ klinikos vadovas Raimundas Alekna, Vyrų krizių ir informacijos centro vadovas psichologas Arūnas Kuras ir Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovė psichologė Dovilė Bubnienė.
Pasak Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovės D. Bubnienės, visuomenėje vis dar trūksta suvokimo, kad vyrai išgyvena sunkumus ir jiems taip pat reikia profesionalios pagalbos.
„Moterų krizių centrų situacija yra nepalyginamai geresnė, jos gauna gerokai didesnį finansavimą ir pačių centrų yra bent tris kartus daugiau. Moterys yra aktyvesnės, jos labiau pakovoja už save. Be to, visuomenė moterų krizių centrus suvokia kaip būtiną ir remiamą įstaigą. Su vyrų krizių centrais taip nėra“, - sakė D. Bubnienė.
Ji priminė, kad dirbti su vyrais pradėjo nuo 2007 m., nors pati tuo metu dirbo moterų krizių centre. Būdavo, moteris atsiveda savo vyrą į moterų krizių centrą, bet ten pokalbiai vykdavo nelabai rišliai. Psichologinę pagalbą vyramas specialistės teikdavo nemokamai. Nuo šių metų ta pagalba - mokama, nes centras negauna finansavimo ir pats turi kaip nors išgyventi.
„Važinėjome po Lietuvos miestus, matėme, kalbėjome, kad ir vyrams reikia pagalbos - jie ir smurtauja, ir žudosi, ir turi priklausomybių daugiau nei moterys. Padėjome įsteigti vyrų krizių centrus Šiauliuose, Marijampolėje ir Utenoje. Šiauliuose tas centras neveikia, nes jie nesugebėjo plėtoti veiklos. Užtat jis įsikūrė Alytuje. Pagalba vyrams mažuose miesteliuose nepakankama, mažai nemokamos, anoniminės pagalbos. Be to, dar gajus požiūris, kad su savo problemomis vyras turi susitvarkyti pats“, - kalbėjo D. Bubnienė.
Anonimiškai įveikti psichologinius sunkumus galintiems padėti vyrų krizių centrams gyvybiškai trūksta finansavimo.
„Praėjusiais metais Kauno apskrities vyrų krizių centras gavo tik 17 000 eurų paramos. Šiemet finansavimo išvis nėra, todėl žmonėms galime teikti tik mokamas paslaugas. Bet, įsivaizduokite, pas mus ateina ne tik emocines, bet ir finansines krizes išgyvenančių vyrų, jie neturi iš ko sumokėti už pagalbą, o kartais būklė būna tokia, kad iki savižudybės būna likę visai nedaug. Tuomet dirbame iš idėjos, juk neišvarysime tokio žmogaus į gatvę“, - sakė D. Bubnienė.
Vyrų krizių ir informacijos centro Vilniuje vadovas A. Kuras pažymėjo, kad Vilniuje situacija šiek tiek geresnė, nes čia centras pradėjo dirbti nuo 2002 m. Anot jo, vyrai labai dažnai būna užsidarę, ambicingi, nenori niekam atskleisti savo vidinių problemų. Vyrai slepia tas problemas vieni nuo kitų. Labai daug vyrų jas slepia net nuo savęs. Tokie vyrai nesikreips pagalbos - jie labiau linkę eiti į barą arba nusipirkę alkoholio vartoti jį su draugais.
„Bėdų skandinimas alkoholiniuose gėrimuose yra savotiškas savęs naikinimas, tarsi savižudybė, noras atjungti savo psichiką, išbraukti save iš pasaulio. Taip žmogus pagelbės savo kūnui, bet labai pakenks savo sielai. Krizių centre siekiame, kad vyrai išsiaiškintų tikrąsias juos kamuojančias problemas ir nekaltintų alkoholio, kuris yra jau pasekmė, o ne priežastis. Ypač kai kalbame apie smurtą, kaltas ne alkoholis, už savo veiksmus atsakingi patys vyrai“, - dėstė A. Kuras.
Su finansiniais sunkumais susiduria ir Vilniuje veikiantis Vyrų krizių ir informacijos centras, kuris šiais metais iš savivaldybės dar negavo jokios paramos.
„Paėjusiais metais iš savivaldybės kas mėnesį gaudavome po 1000 eurų, iš projektinės veiklos per metus surinkome 3000 eurų. Tai viskas. O reikia mokėti komunalinius mokesčius, sumokėti algas darbuotojams. Už tokius pinigus tai yra sudėtinga“, - patikino A. Kuras.
Kodėl žmogus pradeda vartoti alkoholį ar narkotikus? „Dėl to, kad jam blogai“, - sakė psichiatras psichoterapeutas R. Alekna. Anot jo, jei norime išspręsti savo problemą, turime išsiaiškinti jos kilmę. Specialistai pripažįsta, kad smurtas - viena iš priklausomybės formų, o jo schema būtų tokia: laipsniškai auganti įtampa, noras pavartoti, proveržis, tada - graužatis, sielvartas, paskui - šviesus periodas. Bet šeima žino, kad tai ilgai netruks, kad vėl įvyks smurto pliūpsnis.
„Lietuvoje vartoja alkoholį, kad užmirštų savo problemas. Vadinasi, geria dėl savigynos. Jeigu manysim, kad smurtautoją reikia bausti, o auką - guosti, netoli nueisime. Smurtautojas turi ne tik psichologinių, bet ir psichiatrijos problemų, jį reikia gydyti“, - sakė R. Alena.
Vyrai geria dėl to, kad yra blogos nuotaikos, o tai rodo, kad alkoholį jie vartoja kaip antidepresantus. Vadinasi, jiems reikia kreiptis į specialistus, bet jie nesikreipia ir nusižudo.
Norėdami, kad situacija Lietuvoje keistųsi, anot R. Aleknos, turime viską daryti kompleksiškai.
„Vienas problemos sprendimo kelių - žmonių švietimas, jiems reikia suteikti žinių, padėti problemą suprasti, - pabrėžė R. Alekna. - Smurtas, priklausomybės veikia asmenybės vystymąsi. Šias problemas galima spręsti, išsiaiškinus, kokiose šeimose žmonės augo, kaip elgėsi, bendravo jų tėvai. Manau, vyrų krizių centrai turėtų tai daryti. Net specialistai teigia, kad priklausomybės neišgydomos. Tai - netiesa. Galima padėti žmogui pasveikti. Ką tai reiškia? Tai, kad alkoholis nedemonizuojamas, žmogui reikia padėti gyventi kitaip“.
Vilniaus universiteto mokslininkų šiemet pristatytas tyrimas rodo, kad net 87 proc. Lietuvoje girtaujančių žmonių yra vyrai, o daugiausia su alkoholio problemomis susiduria kaime gyvenantys asmenys. Girtaujantys žmonės dažnai renkasi pigius, nekokybiškus gėrimus, tokius kaip stiprus alus „bambalyje“.
Praėjusiais metais atliktas RARHA tyrimas skelbia negailestingą mūsų šalies vaizdą: kas septinto alkoholį vartojančio Lietuvos gyventojo, arba beveik 14 proc., pagrindinis motyvas yra siekis viską pamiršti, pabėgti nuo savo problemų. Šiuo rodikliu Lietuva lenkia visas kitas tyrime dalyvavusias ES valstybes, o bendrijos vidurkį viršija daugiau nei 4 kartus (3,25 proc.).
Estijoje situacija nepalyginamai geresnė - ten dėl noro viską pamiršti alkoholį vartoja tik vidutiniškai 1,5 proc. gyventojų. Tai - net devynis kartus su trupučiu mažiau nei Lietuvoje.
Tyrimo duomenimis, apie 10,5 proc. Lietuvos gyventojų, per pastaruosius 12 mėnesių vartojusių alkoholį, tai darė siekdami įveikti liūdesį ir depresiją. Šis rodiklis daugiau nei dvigubai viršija ES vidurkį (apie 4 proc.) ir lenkia visas kitas Bendrijos valstybes.
Vyrų savižudybių rodiklis Lietuvoje - didžiausias Europoje. 2015 m. 100 tūkst. gyventojų teko 30,8 savižudybės (vyrų - 54,3, moterų - 10,8).
Šie duomenys tiesiogiai atspindi anoniminės psichologinės pagalbos prieinamumą mūsų šalyje - kaimiškose vietovėse tokia apskritai neteikiama. Lietuvoje iš viso veikia tik 5 specializuoti vyrų krizių centrai, kurie įsikūrę didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Utenoje ir Alytuje. Raseiniuose ir Telšiuose vyrams pagalbą teikia bendrieji krizių centrai.