Jis dalyvavo antradienį vykusioje Vilniaus Antakalnio kapinėse pastatyto paminklo pristatymo ceremonijoje.

„Labai didelė reikšmė šito paminklo, nes pats asmuo buvo kovojančios Lietuvos vadas, bet tai – pati kovojanti Lietuva, kuri atmetė melą, neva ji pasidavė, buvo laiminga vergijoje – mes to prisiklausėme daug“, – žurnalistams sakė V. Landsbergis.

„Mes įrodome, ką Lietuva vertina, dėl ko kovojo, dėl ko žmonės galvas padėjo, todėl tas paminklas yra reikšmingas – ne tik Vanago atminimui, bet ir Lietuvos kovos atminimui ir įtvirtinimui“, – teigė jis.

V. Landsbergis pridūrė, kad „kova“ ir „rezistencija“ vis dar nesibaigė.

„Taip, deja, yra, kad tęsiasi stribų, NKVD-istų pastangos suniekinti rezistenciją ir tuo pačiu – laisvės idėją“, – kalbėjo V. Landsbergis.

„Rezistencija prieš tą politinę propagandą tęsiasi, ji nesibaigė. Gal baigsis tada, kai išnyks tos komunos palikuonys ir kai ta imperija taps normalia valstybe“, – svarstė jis.

A. Ramanauskui-Vanagui skirtas paminklas pastatytas Vilniaus Antakalnio kapinėse esančiame Valstybės vadovų panteone, kur partizanų vadas buvo palaidotas.

A. Ramanausko-Vanago palaikai 2018 metais rasti Našlaičių kapinėse Antakalnyje, tų pačių metų spalio 6 dieną jie palaidoti.

1918 metais gimęs A. Ramanauskas-Vanagas partizanu tapo 1945 metais.

Po poros metų jis ėmė vadovauti Dainavos apygardai, o 1948 metais paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. Dar po metų jis tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.

1952-1953 metais A. Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas.

Po žiaurių kankinimų jam mirties bausmė įvykdyta 1957 metais.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (133)